„Vakarai įvardijo pagrindinę kliūtį sėkmingoms deryboms“

Nepaisant didelių nuostolių kare, nei Kyjivas, nei Maskva neketina pasiduoti. Tai rodo, kad taikos derybos vargu ar prives prie visiškos karo veiksmų pabaigos.

Apie tai rašo „Foreign Policy“. Publikacijos autoriai prisiminė, jog 2014 metais Ukrainos sąjungininkai tikėjosi, kad karo su Rusija pavyks išvengti.

Liūdnai pagarsėję Minsko susitarimai paskatino Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną 2022 metais įsiveržti į Ukrainą. Šiandienos diplomatija turės priimti tiesą. Rusija išlieka politiškai stabili ir kariniu požiūriu atspari, nepaisant ekonominių sunkumų ir karinio nuovargio ženklų, pabrėžė leidinys.

Šiuo atžvilgiu JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pažadėjęs kuo greičiau baigti karą Ukrainoje, susiduria su daugybe problemų. Viena iš jų – Kyjivas nebūtinai vykdys jo nurodymus, nes Ukraina turi savo ginkluotąsias pajėgas, savo gynybos pramonę ir Europos šalių pagalbą.

Tačiau pagrindinė sėkmingų derybų kliūtis yra pati Rusija, mano leidinys. Faktas, V. Putinui pavyko kariauti ilgiau, nei daugelis tikėjosi. Tai, kad Rusija sugebėjo išgyventi tokiomis aplinkybėmis, įtikino jį, jog įsiveržti į Ukrainą buvo prasminga.

JAV vadovaujamos derybos, siekiant užbaigti karą Ukrainoje, yra gera idėja, rašoma leidinyje. Visgi amerikiečių derybininkai turėtų atsižvelgti į tai, kad V. Putino sprendimas 2022 metais įsiveržti į Ukrainą vis dėlto susilpnino Rusiją. Tai pripažįsta ir Rusijos elitas.

Be to, V. Putinui nepavyks užkariauti Ukrainos, įsitikinęs leidinys. Ukraina vis dar kontroliuoja apie 80% savo teritorijos, nepaisant to, kad Rusija ir toliau užgrobia Ukrainos žemes.

Ukrainą susilpnino karas, tačiau ji neturi jokios priežasties ar noro pasiduoti, pabrėžė FP. Ukrainos politinės ir socialinės struktūros sugebėjo atlaikyti neįtikėtiną spaudimą.