„Net Kinija, Indija ir Turkija.“ Košmariškas smūgis. Visi nusisuko nuo Rusijos

Rusijos valdžia parengė gaires verslui dėl mainų sandorių, o kai kurios mažos įmonės juos netgi vykdė. Dabar atėjo eilė didžiausioms valstybinėms korporacijoms.

„Rosatom“ ir „Gazprom“ sugalvojo schemą, kuri leis papildyti Europos pardavimo rinką praradusio dujų monopolio kasą ir išvengti tarptautinių mokėjimų, atsiskaitant su Turkija.

Schema apima Akuju atominę elektrinę, kurios „Rosatom“ nepajėgia užbaigti. Rusija pasiūlė Turkijai padengti dalį atominės elektrinės statybos išlaidų, „Bloomberg“ sakė su situacija susipažinę abiejų šalių žmonės.

„Rosatom“ lygiavertę sumą rubliais perves „Gazprom“, kuri ją išskaičiuos iš Turkijos mėnesinės įmokos už rusiškų dujų importą.

Nė vienam iš schemos dalyvių nėra taikomos sankcijos. Tačiau dėl Vakarų apribojimų Rusija susiduria su pinigų pervedimų problemomis, kurie atliekami vėluojant.

Situacija ypač komplikavosi praėjusiais metais, kai 2023 metų gruodį JAV paskelbė apie pasirengimą taikyti antrines sankcijas užsienio finansų institucijoms, palengvinančioms Rusijos karinio-pramoninio komplekso veiklą, o 2024 metų birželį gerokai išplėtė karinio-pramoninio komplekso sampratą, įtraukiant, visų pirma, bankus, kuriems taikomos sankcijos.

Po to su Rusija aktyviai prekiaujančių šalių – Kinijos, Indijos, Turkijos – bankai pradėjo itin kruopščiai tikrinti mokėjimus, dažnai juos uždelsdami arba iš viso atsisakydami atlikti operacijas.

Tuo tarpu atominė elektrinė statoma pagal „statyk-valdyk-eksploatuok“ modelį, o tai reiškia, kad „Rosatom“, kuri vėliau užtikrins funkcionavimą, dabar turi finansuoti jos statybą.

Ir jau dabar vėluojama: pavyzdžiui, pirmojo bloko paleidimas buvo numatytas 2024 m., tačiau Vokietijos „Siemens“ įranga vėlavo dėl JAV įvestų eksporto kontrolės priemonių, dėl kurių reikėjo ieškoti kito tiekėjo ir todėl vėlavo montavimas. Įranga buvo pakeista kiniška, o paleidimas atidėtas iki 2025 m. liepos mėn.

Turkijos pareigūnų teigimu, dabar jis gali būti atidėtas net iki 2026 m., rašo „Bloomberg“. „Rosatom“ taip pat turi tęsti trijų kitų blokų statybą. Kiekvieno galia sieks 1200 MW, bendra – 4800 MW.

Dujotiekis į Turkiją yra vienintelis iš penkių „Gazprom“ Europos maršrutų, kuris toliau veikia po to, kai sausį buvo nutrauktas tiekimas į Europą tranzitu per Ukrainą.

Dėl Vladimiro Putino bandymo „užšaldyti Europą“, „Gazprom“ tiekimas nukrito iki aštuntojo dešimtmečio lygio, o 2023 m. jis patyrė rekordinius 629 mlrd. rublių (6.27 mlrd. eurų) nuostolius.

Turkijai „Gazprom“ tebėra didžiausias tiekėja: 2023 m. ji tiekė 42% šalies dujų importo, teigia Turkijos energijos rinkos reguliavimo tarnyba. Ji moka nuo 300 iki 800 milijonų eurų per mėnesį už rusiškas dujas, priklausomai nuo suvartojimo lygio, sako vienas iš „Bloomberg“ šaltinių.

2022 m. Rusija bandė panaudoti Akuju, kad sukurtų „ofšorinį dolerio rezervą“, kuris padėtų jai apeiti sankcijas.

Aukšto rango Rusijos pareigūnai, įskaitant centrinio banko pirmininkę Elvirą Nabiulliną, dalyvavo kuriant schemą, neseniai pranešė „The Wall Street Journal“. Apie 9 milijardai dolerių, kuriuos „Gazprombank“ slapta gautų iš Centrinio banko, o vėliau tariamai suteiktų kaip paskolą atominės elektrinės statybai, per JAV bankus turėjo būti pervesta į Rusijos įmonių sąskaitas didžiausiame Turkijos valstybiniame banke „Ziraat“.

Tai leistų Maskvai išvengti būtinybės vykdyti tolesnius sandorius per JAV.