Ukrainiečiai jaučiasi išduoti. „JAV atvėrė duris į pragarą“

Jie jaučiasi išduoti ir baiminasi, kad sprendimai nutraukti karą bus priimti nedalyvaujant Ukrainos prezidentui.

Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Vladimiru Putinu apie karą Ukrainoje ir galimas sąlygas, kuriomis karas gali būti baigtas. Tai kelia susirūpinimą, kad Volodymyras Zelenskis nebus informuotas apie planus ir kad sprendimai bus priimti už nugaros. Toks įvykių posūkis sukėlė didelį ukrainiečių susirūpinimą. Pokalbyje su „Interia“ jie kalba apie nusivylimą ir JAV išdavystės jausmą.

„Jaučiamės išduoti. Amerikiečiai pažadėjo mus paremti, ypač kariškai. Dabar Trumpas veda derybas mums nedalyvaujant. Esame nusivylę“, – sako Ksenia Kyšyšian iš Charkivo, jau trejus metus gyvenanti Lenkijoje.

Moteris priduria, kad tarp tautiečių vis stiprėja įsitikinimas, kad dabar jie gali pasikliauti tik savimi. „Nepriklausomai nuo to, kas vyksta politinėje arenoje, ukrainiečiai turi susivienyti ir siekti savo pergalės, tiksliau – išlikimo“, – pripažįsta ji.

Daugelis ukrainiečių, kaip ir ji, jaučiasi apleisti. „Kalbos apie mūsų šalies likimą be mūsų prezidento ar Ukrainos atstovų nėra geras signalas“, – pažymi Ksenia.

Ji mini, kad istorija tokių atvejų jau žino ir kaip pavyzdį nurodo ATR padalijimą XVIII amžiuje. „Nenorėčiau, kad toks scenarijus pasikartotų, todėl į tai, kas vyksta, reikia atkreipti viso pasaulio dėmesį“, – perspėja ji.

„Kariai neturi laiko sėdėti ir galvoti, kas su kuo ir apie ką kalba, jie nuolat yra fronte ir turi dirbti savo darbą“, – sako moteris.

Vienas iš jų – Ukrainos karininkas Oleksandras Vorobėjus. „JAV ir ES atvėrė duris į pragarą, parodydamos visam pasauliui, kad visos garantijos yra bevertės, skaičiuojama tik karinė galia, strateginis ir branduolinis ginklas. Ir netrukus šis pragaras atsidurs ES ir NATO“.

Jo nuomone, Putino ir Trumpo pokalbis piešia tamsią ateities viziją ne tik Ukrainai, bet ir Lenkijai.

„Ką aš dabar jaučiu? Manau, tai yra tas pats, ką Čekoslovakija jautė 1939 m. kovą*. Tačiau turime prisiminti, kad tada Lenkijai atėjo 1939 m. rugsėjo 1 d. Karas tikriausiai baigsis, nes nebegausime pakankamos karinės paramos, o taika ateis daugiausia dėl mūsų nuolaidų, kurių metu Rusija tuoj pat pradės ruoštis kitam karui“, – įvertino karys.