Gobšumui ribų nėra. 500 mlrd.

JAV prezidento Donaldo Trumpo Kyjivui pasiūlytas sutarties projekas ateinantiems metams paverstų Ukrainą ekonomine Vašingtono kolonija. JAV kontroliuotų svarbiausias šalies naudingąsias iškasenas, taip pat uostus, infrastruktūrą, naftą ir dujas bei retuosius žemės mineralus.

Pranešama, kad siūlomos susitarimo sąlygos yra dar griežtesnės nei finansinės sankcijos, įvestos Vokietijai ir Japonijai po pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare. Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį nustebino smulkesnės siūlomo susitarimo detalės, atspindinčios bausmes, kurios paprastai skiriamos po karo pralaimėjusiai valstybei agresorei.

JAV pareikalavo 50 procentų Ukrainos pajamų nuo jos gamtos išteklių, uostų ir infrastruktūros kaip kompensaciją už 500 milijardų JAV dolerių, kuriuos, kaip D. Trumpas tvirtina, JAV skyrė Kyjivui kaip karinę paramą.

Britų laikraštis „The Telegraph“ pamatė „slaptą“ dokumentą, pažymėtą „Privilegijuota ir konfidencialu“, 2025 m. vasario 7 d. Štai keletas nerimą keliančių siūlomo sandorio aspektų.

Anot laikraščio, susitarime siūloma, jog JAV ir Ukraina sudarytų „bendrą investicinį fondą“, kad būtų užtikrinta, jog „priešiškos konflikto šalys negautų naudos iš Ukrainos atstatymo“. Šis fondas plačiai kontroliuotų Ukrainos išteklius.

Susitarimas leistų JAV neribotą laiką išlaikyti 50 procentų Ukrainos ekonominės veiklos akcijų. Leidinyje rašoma, kad susitarimas apima „ekonominę vertę, susijusią su Ukrainos ištekliais“, įskaitant „mineralinius išteklius, naftos ir dujų išteklius, uostus, kitą infrastruktūrą (kaip susitarta).

Sąvoka „kita infrastruktūra (kaip susitarta)“ yra neribota, todėl neaišku, kas dar gali būti įtraukta į bendrą susitarimą.

JAV turės 50 procentų Ukrainos pajamų iš išteklių gavybos ir gaus 50 procentų „visų naujų licencijų, išduotų trečiosioms šalims“ finansinės vertės, kad ateityje būtų galima gauti pinigų iš išteklių.

Bus „įsipareigojimas tokioms pajamoms“ JAV naudai, o tai reiškia, kad JAV pretenzijos bus svarbesnės už Ukrainos poreikius. Ši sąlyga labai trukdys ilgalaikiam Ukrainos ekonomikos atsigavimui.

„Tokia sąlyga reiškia „pirmiausia sumokėkite mums, o tada pamaitinkite savo vaikus“, – leidinys citavo deryboms artimą šaltinį.

Be to, „JAV turės pirmumo teisę įsigyti eksportuojamų mineralų“. Tai suteiks Vašingtonui pirmumo teisę pirkti eksportuojamas naudingąsias iškasenas.

Projekte siūloma, kad „šiam susitarimui būtų taikomi Niujorko teisės aktai, neatsižvelgiant į įstatymų kolizijos principus“, suteikiant JAV imunitetą ir pakreipiant jėgų pusiausvyrą JAV naudai Ukrainos sąskaita. Tai reiškia, kad bet koks ginčas, susijęs su teisinėmis sutarties pasekmėmis, bus sprendžiamas JAV teismuose.

Jungtinis investicinis fondas „turi išimtinę teisę nustatyti visų būsimų licencijų ir projektų metodą, atrankos kriterijus, aplinkybes ir sąlygas“, iš esmės suteikdamas JAV beveik visišką Ukrainos gamtos išteklių kontrolę. 

Pastebėtina, kad pats prezidentas V. Zelenskis pernai rugsėjį lankydamasis D. Trumpo Bokšte pasiūlė JAV tiesiogiai įsigyti Ukrainos retųjų žemės elementų ir kitų gamtos išteklių. V. Zelenskis tikėjosi, kad tai suteiks JAV finansinę paskatą remti Ukrainos karo pastangas.

Be to, JAV korporacijos būtų investavusios į Ukrainą ir pradėjusios ten veiklą. JAV dalyvavimas Ukrainoje galėjo atgrasyti Vladimirą Putiną nuo pakartotinio puolimo.

Kalbėdamas su „Reuters“ anksčiau šį mėnesį, V. Zelenskis sakė: „Jei kalbame apie susitarimą, sudarykime sandorį, mes tik už jį“.

V. Zelenskis taip pat bandė suvaidinti nuogąstavimus, kad vertingi Ukrainos gamtos ištekliai, įskaitant svarbiausius retuosius žemės mineralus, gali patekti į Rusijos rankas. Jis sakė, kad Maskva galėtų atverti tuos išteklius savo sąjungininkėms Šiaurės Korėjai ir Iranui, kurie abu yra prisiekę JAV priešai.

„Turime sustabdyti V. Putiną ir apsaugoti tai, ką turime – labai turtingą Dnipro regioną, centrinę Ukrainą“, – sakė jis.

V. Zelenskis teigė, kad mažiau nei 20% Ukrainos naudingųjų iškasenų buvo RF okupuota. Tačiau beveik pusė Ukrainos retųjų žemės mineralų telkinių jau buvo Kremliaus kontroliuojami.

V. Zelenskis nesitikėjo, kad jis gali susidurti su sandoriu, kuris iš esmės paverstų Kyjivą ekonomine JAV kolonija.

Jam reikia nuolatinės JAV paramos, kad būtų išvengta visiško Ukrainos žlugimo. Tuo pat metu jis negali leisti Ukrainai tapti neoekonomine JAV kolonija ir pakenkti jo šalies ilgalaikiam ekonomikos atsigavimui.

„Neleidau ministrams pasirašyti atitinkamo susitarimo, nes, mano nuomone, jis nėra parengtas ginti mūsų interesų“, – Miuncheno saugumo konferencijoje sakė V. Zelenskis.

Tuo tarpu Baltieji rūmai jau sustiprino spaudimą Ukrainai, versdami pasirašyti susitarimą.

„Prezidentas V. Zelenskis yra trumparegiškas dėl puikios galimybės, kurią D. Trumpo administracija suteikė Ukrainai“, – naujienų agentūrai AP sakė Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Brianas Hughesas.

Baltieji rūmai mano, kad „ekonominių ryšių su Jungtinėmis Valstijomis sudarymas bus geriausia garantija nuo būsimos agresijos ir neatsiejama ilgalaikės taikos dalis“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas ir pridūrė: „JAV tai pripažįsta, rusai tai pripažįsta, o ukrainiečiai turi tai pripažinti“.

Fronto linijose atakuojant Rusijai belieka pamatyti, kiek laiko Kyjivas galės atremti JAV spaudimą pasirašyti kontraktą dėl savo naudingųjų iškasenų.