Baltijos jūroje galėjo žūti 10 000 žmonių. Viena didžiausių nelaimių istorijoje

1945 metų sausio 30 dieną sovietų povandeninis laivas Baltijos jūroje nuskandino iš Gdynės plaukiantį vokiečių laivą „Wilhelm Gustloff“. Vieno iš įgulos narių apskaičiavimais, per nelaimę galėjo žūti beveik 10 000 žmonių.

Viena didžiausių užregistruotų jūrų nelaimių istorijoje įvyko iš Rytų Prūsijos evakuojant vokiečių karius ir gyventojus, bėgančius nuo artėjančios Raudonosios armijos.

Kaip pokalbio metu pabrėžė Nacionalinio jūrų muziejaus Gdanske direktoriaus pavaduotojas daktaras Marcinas Westphalis, planuotai ir pasirengus turėjusi vykti evakuacija vienu metu virto panišku bėgimu.

„Iliustruojant šios didelės operacijos mastą, verta pabrėžti, kad 1945 m. sausio 15–gegužės 10 d. joje dalyvavo 790 laivų ir laivelių, iš kurių dalis rytų–vakarų ir vakarų–rytų maršrutą įveikė net keturiolika kartų“, – sakė jis.

„Wilhelm Gustloff“ iš Gdynės uosto išvyko 1945 m. sausio 30 d. po pietų. Lebos rajone jį pastebėjo sovietų povandeninis laivas, kuriam vadovavo kapitonas Aleksandras Marinesko. Į „Gustloff“ buvo paleistos keturios torpedos, iš kurių viena sugedo ir nepaliko paleidimo įrenginio, o likusios trys pasiekė tikslą“, – sakė Nacionalinio jūrų muziejaus Gdanske direktoriaus pavaduotojas.

Pašnekovo teigimu, stebina tai, kad povandeninis laivas torpedų nepaleido į dešinįjį „Gustloff“ bortą, tai yra, iš atviros jūros pusės. „Visi manė, kad povandeninis laivas puls iš kitos pusės, iš atviros jūros, kur yra giliau ir jam lengviau manevruoti. A. Marinesko panaudojo gana gudrų manevrą, nes plaukė tarp laivybos maršruto ir jūros kranto, t.y., užpuolė „Gustloffą“ iš sausumos pusės“, – aiškina Marcinas Westphalis.

Kai kurie žmonės mirė nuo torpedų, daugelis buvo sutrypti kilus panikai laive, kiti nuskendo arba mirė nuo hipotermijos.

„Vandenyje, kurio temperatūra tuo metu buvo kiek aukštesnė nei 0 laipsnių, žmogus be tinkamos gelbėjimo įrangos galėjo išgyventi kelias, daugiausia keliolika minučių, o keleiviai tokios įrangos neturėjo“, – pridūrė istorikas.

Kaip pabrėžė jis, niekas tiksliai nežino, kiek žmonių buvo laive. „Heinzas Schoenas, priklausęs „Gustloff“ įgulai ir išgyvenęs nelaimę, tikriausiai sudarė artimiausią tikram laivo įgulos narių, keleivių ir aukų sąrašą. Jo duomenimis, per nelaimę žuvo beveik 10 tūkst. žmonių, o buvo išgelbėta mažiau nei 2000, vadinasi, laive tuo metu galėjo būti nuo 11,5 iki 12 tūkst. žmonių“, –  sakė daktaras M. Westphalis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad jūrų pėstininkų kapitonas buvo apkaltintas neturintis teisės pulti „Gustloff“, nes šis padalinys tarnavo kaip ligoninės laivas. „Tai tikrai nebuvo ligoninės laivas, jis tos funkcijos neatliko nuo 1940 metų pabaigos ar net kiek anksčiau. Kapitonas A. Marinesko turėjo visas teises pulti jį kaip karo laivą“, – aiškino istorikas.

Daktaras M. Vestfalis pažymėjo, kad „Gustloff“ buvo aprūpintas priešlėktuviniais pabūklais ir kad jame buvo karių, įskaitant vyrus iš SS ir „Kriegsmarine“.

„Taigi nėra taip, kad ligoninės laivas buvo torpeduotas, nes jis turėjo būti atitinkamai pažymėtas ir turėjo būti transliuojama informacija, kad plaukia ligoninės laivas. Čia nieko panašaus neįvyko.

Be to, pagal tarptautinę teisę ligoninės laivas negali plaukti lydimas karo laivų, o „Gustloff“ plaukė su tokia palyda, todėl tikrai negalima teigti, kad A. Marinesko torpedavo ligoninės laivą“, – sakė Nacionalinio jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas.

„Gustloff“ nuolaužos yra 45 m gylyje, kelios mylios į šiaurės rytus nuo Lebos. Jo daugybę kartų ieškojo specializuoti padaliniai, kurie pateikė informaciją, įskaitant apie jo sunaikinimą. Jis taip pat buvo daug kartų apiplėštas.

1994 metais nuolaužos pripažintos karo kapais, vadinasi, nardyti draudžiama ne tik pačiame laive, bet ir 500 m spinduliu aplink jį.

„Wilhelm Gustloff“ nebuvo vienintelis laivas, kuris nuskendo karo pabaigoje prie Lenkijos Baltijos krantų, evakuojant vokiečių karius ir civilius iš Rytų Prūsijos ir Pamario. Vasario 10 dieną tas pats povandeninis laivas, nuskandinęs „Gustloff“, torpedavo „General von Steuben“.

Tuomet galėjo žūti apie 5 tūkst. žmonių. Savo ruožtu balandžio 16 d. nuskendęs „Goya“, kurį taip pat torpedavo sovietų povandeninis laivas, nusinešė mažiausiai šešis tūkstančius gyvybių.