„Nėra sugrįžimo. Tai politinis bankrotas“

Gyvename tragišku visiškai netikėtų geopolitinių virsmų laiku. Visas civilizuotas pasaulis su nuostaba stebi, kaip JAV, laikytos pagrindine demokratiją saugančia jėga, stulbinamu greičiu praranda šią reputaciją, rašo Chikmetas Džavadovas, Ukrainos visuomeninės organizacijos „Ukrainos azerbaidžaniečių jungtinė diaspora“ pirmininkas.

Nepraeina nė dienos, kad iš už vandenyno neišgirstume naujo šokiruojančio pareiškimo. Viskas prasidėjo nuo Donaldo Trumpo priešrinkiminių spėlionių dėl Rusijos ir Ukrainos karo.

D. Trumpas apkaltino Joe Bideną ir visą buvusio JAV prezidento administraciją leidus pradėti karą. Nors visiškai akivaizdu, kad pasipriešinti Rusijos diktatoriaus, karo nusikaltėlio Vladimiro Putino planams niekam nepavyko.

Taip pat niekas negalėjo sutrukdyti Rusijos planams pradėti karą prieš Sakartvelą 2008 metų rugpjūtį. Taip, tuo metu šios šalies prezidento vaidmenį atliko Dmitrijus Medvedevas, tačiau tai buvo primityvus Kremliaus šou. Tiesą sakant, D. Medvedevas buvo tik locum tenens, o visa valdžia liko V. Putino rankose.

O sankcijų už šį nusikaltimą Rusija tuomet nematė. Nei iš JAV, nei iš ES. Esu tikras, kad būtent tada V. Putinas tapo ryžtingesnis, planuodamas pulti Ukrainą.

Pirmoji šių planų dalis buvo įgyvendinta 2014 m. Tada įvyko Krymo aneksija ir separatizmo protrūkis Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse.

Ar JAV tada sudavė galingą smūgį Rusijai sankcijomis? Ne, taip neatsitiko. Tuomet prieš okupacinę šalį įvestos sankcijos ten sukėlė juoką.

Ir šie bailūs JAV veiksmai tuomet dar tvirčiau įtikino V. Putiną, kad galima pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą nerizikuojant sulaukti rimto JAV ir pirmaujančių Europos šalių pasipriešinimo.

Visa tai įvyko prieš Volodymyrui Zelenskiui pradedant eiti Ukrainos prezidento pareigas.

Atitinkamai, visi manipuliaciniai JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo trubadūro Elono Musko bandymai perkelti kaltę nuo ligonių prie sveikųjų yra bailumo ir veidmainystės ženklas.

Bailumas V. Putino Rusijos akivaizdoje. Veidmainystė prieš milijardus žmonių visame pasaulyje. JAV pradėjo daryti spaudimą ne okupacinei šaliai, o šaliai, kuri tapo okupacijos auka.

Beveik kasdien D. Trumpas ir E. Muskas meta nepagrįstus kaltinimus Ukrainai ir jos prezidentui. Ši „saldi porelė“ nieko panašaus nesako apie tą, kuris išprovokavo baisiausią pastarųjų dešimtmečių karą Europoje.

D. Trumpas ir E. Muskas nė žodžio nepasakė apie asmeninę V. Putino kaltę dėl genocido Bučoje, nužudžius daugybę Ukrainos civilių ir kariškių. Jie nuolat ieško „pateisinimo“ šiems V. Putino nusikaltimams.

Jie rodo atvirą nepagarbą ukrainiečių sielvartui, jų didvyriams, nepriklausomos valstybės prezidento statusui, pačiai Ukrainai. Tai tiesiog amoralu.

Lygiai taip pat amoralu būtų buvę matyti, kad JAV per Antrąjį pasaulinį karą stotų ginti nacistinę Vokietiją ir kaltintų serą Winstoną Churchillį dėl nacių oro pajėgų Londono bombardavimo.

Jau dabar matome, kokią tokie šokiruojantys ir amoralūs dabartinės JAV vadovybės veiksmai sukėlė reakciją. Ukrainos visuomenė, kaip ir beveik visos šalies politinės jėgos, susivienijo apie prezidentą V. Zelenskį.

Matome, kaip pirmaujančių Europos šalių vadovai pasisako, smerkdami JAV vadovybės veiksmus. Galiausiai, pačiose JAV didėja nepasitenkinimas tuo, kuo šalį paverčia dabartiniai jos vadovai.

Tai teisinga pozicija. D. Trumpas ir jo komanda, to net nepastebėdami, gali pereisti tašką, nuo kurio nėra sugrįžimo. 

Taip, D. Trumpas kelis kartus patyrė finansinį bankrotą. Dabar jam gresia politinis bankrotas. Jis galės nuo šito pabėgti, leisiu sau ironizuoti, būtent toje Rusijoje, kurios interesus jis dabar gina kone uoliau nei amerikietiškus.