„Daugiau, nei skyrė pagalbos Ukrainai.“ Labai nemalonūs skaičiai

Nepaisant sankcijų Rusijai, Europos Sąjungos šalys daugiau pinigų išleidžia rusiškos naftos ir dujų pirkimui nei pagalbai Ukrainai, rašo „The Guardian“.

Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (Centre for Research on Energy and Clean Air, Crea) apskaičiavimais, trečiaisiais karo metais ES šalys įsigijo Rusijos naftos ir dujų už 21,9 mlrd. eurų.

Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, 2024 metais ES suteikė Ukrainai 18,7 mlrd. eurų.

„Rusijos iškastinio kuro pirkimas neabejotinai yra panašus į finansinės pagalbos siuntimą Kremliui ir jo invazijos palengvinimą. Tai praktika, kuri turi būti nedelsiant sustabdyta, siekiant užtikrinti ne tik Ukrainos ateitį, bet ir Europos energetinį saugumą“, – sakė Crea analitikas ir ataskaitos bendraautoris Vaibhavas Raghunandanas.

Pažymima, kad 2024-aisiais kalendoriniais metais ES už iškastinio kuro importą iš Rusijos Federacijos sumokėjo 39 % daugiau, nei skyrė Ukrainai finansinės paramos (į pagalbos skaičių neįtraukti kariniai ir humanitariniai įnašai).

Analizėje nedalyvavęs ekonomistas Christophas Trebeschas pažymėjo, kad vidutiniškai Europos sąjungininkai Ukrainai remti išleidžia mažiau nei 0,1 % BVP per metus.

„Daugelis šalių buvo dosnesnės praeities konfliktuose. Pavyzdžiui, Vokietija sutelkė daug daugiau pagalbos Kuveitui išlaisvinti 1990–1991 m. nei Ukrainai per tą patį laikotarpį“, – pažymėjo jis.

Be to, remiantis ataskaita, Rusija iš viso 2024 metais iš pasaulinio iškastinio kuro eksporto uždirbo 242 mlrd. dolerių. Iki pusės mokestinių įplaukų į Rusijos biudžetą suteikia naftos ir dujų sektorius, todėl rusai sankcijas bando apeiti pasitelkę „šešėlinį laivyną“ – senus ir neapdraustus tanklaivius, aiškina Crea mokslininkai.

Vasario 19 d. ES ambasadoriai susitarė dėl naujų apribojimų Rusijos šešėliniam laivynui, kaip dalį 16-ojo sankcijų paketų.