Smogė jau pusei gyventojų. Sparčiai blogėja Rusijos padėtis. Kas vyksta

Prieš trejus metus Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtas karas Ukrainoje pablogino 54% rusų gyvenimą, rodo „Chronicles“ invazijos metinių proga atliktos apklausos rezultatai.

Tik 9% piliečių nurodė teigiamą vadinamosios specialiosios operacijos (SKO) poveikį jų kasdieniniam gyvenimui, 32% nepastebėjo jokių pokyčių.

Be kita ko, dėl pablogėjusios finansinės padėties skundėsi 36 proc. rusų.

Palyginti su praėjusių metų rugsėju, tokių rusų dalis išaugo 9 proc. Taip pat 40% respondentų teigė, kad pradėjo dirbti daugiau nei prieš karo veiksmus, ir tik 6% pajuto darbo krūvio sumažėjimą.

Per dvejus metus nuoseklių karo rėmėjų sumažėjo nuo 23% iki 18%.

Tyrėjai tarp jų priskiria tuos, kurie vienu metu palaiko invaziją į Ukrainą, priešinasi armijos išvedimui ir taikos derybų pradžiai nepasiekus užsibrėžtų tikslų, taip pat mano, kad biudžeto deficito sąlygomis vyriausybės prioritetas turėtų būti armija, o ne socialinė sritis.

Taikos šalininkų dalis per tą patį laikotarpį išaugo nuo 20 % iki 21 %. Turime omenyje žmones, kurie prieštarauja visiems trims aukščiau išvardytiems punktams. Tarp rusų, manančių, kad karas daro neigiamą įtaką jų gyvenimui, parama karui yra 22% mažesnė nei visų respondentų vidurkis.

Jei vertintume kiekvieną punktą atskirai, tai šiuo metu 40% respondentų palaiko armijos išvedimą nepasiekus karo tikslų, 46% su tuo nesutinka. Rugsėjo mėnesį šis santykis siekė 50% iki 31%.

Sociologai šį poslinkį aiškina tuo, kad pastaraisiais mėnesiais Rusijos kariai parodė nedidelę pažangą, todėl respondentams susidaro įspūdis, kad pergalė yra neišvengiama.

Tuo pat metu vis mažiau rusų nori skirti papildomų pinigų karui: rugsėjį tokias išlaidas biudžeto prioritetu laikė 43% piliečių, o 2025 metų vasarį šis skaičius sumažėjo iki 36%. Norinčiųjų, kad lėšos atitektų socialinei sričiai, padaugėjo nuo 38 iki 48 proc.

Paklausti, ką turėtų daryti Rusijos vadovybė, kad karas baigtųsi, 10% respondentų siūlė mobilizuotis, 5% – keisti taktiką.

Dar po 4% manė, kad reikia užgrobti daugiau Ukrainos teritorijos arba „sunaikinti“ jos vadovybę.

2% rusų pasisakė už visišką kaimyninės šalies „pralaimėjimą“, o tik 1% mano, kad norint užbaigti karą reikia sunaikinti visą Ukrainos infrastruktūrą.

Iš viso 26 % piliečių siūlė eskaluoti vienokią ar kitokią formą. 23% įsitikinę, kad diplomatiniai metodai padės užbaigti karą: „kompromisai, nuolaidos, taikos pasirašymas“ (17%), armijos išvedimas (3%), susitarimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (2%) ir sprendimas „sustoti ten, kur esame“ (1%).