„Teks perkelti 90 % gyventojų.“ Šalis kovoja dėl savo išlikimo

Kaip teigia Edwardas Clarkas, Nauru piliečių klimato ir ekonomikos atsparumo programos vadovas, dabartinio finansavimo iš klimato fondų nepakanka.

Pardavusi savo pasą žmonėms iš kitų šalių, Nauru valdžia tikisi per pirmuosius metus surinkti mažiausiai 5,7 mln. dolerių. Je tikisi, kad ateinančiais metais ši suma padidės iki 43 milijonų dolerių, o tai sudarytų apie 20 % valstybės BVP.

Šalies vyriausybės teigimu, dėl kylančios grėsmės į aukštesnes vietas teks perkelti maždaug 90 % gyventojų. Vien pirmasis šio perkėlimo etapas vertinamas maždaug 60 mln. dolerių.

Šis projektas turi būti finansuojamas parduodant pasus. Kaip pabrėžia Nauru vyriausybė, šio dokumento turėtojas be vizos gali atvykti į 89 šalis, įskaitant JK, Airiją, Jungtinius Arabų Emyratus ir Honkongą.

Tokio tipo iniciatyva, vadinama „auksiniu pasu“, naudojasi daugelis pasaulio šalių. Kitos salų valstybės, tokios kaip Vanuatu, Samoa ir Tonga, taip pat parduoda savo pilietybę. Tačiau problema ta, kad tokį dokumentą dažnai gali turėti pavojingi žmonės, įskaitant teroristus. Nauru tai pati patyrė.

2003 m. Azijoje buvo suimti 6 teroristinės grupuotės „Al Qaeda“ nariai, naudojantys Nauru pasą. Kilo tarptautinis skandalas, o tuometinis prezidentas Derogas Gioura patikino, kad dokumentai daugiau nebus parduodami.

Dabartinė salos valdžia tvirtina, kad kandidatai į naujus piliečius bus tikrinami. Kaip sakė Edwardas Clarkas, šį kartą Nauru pasiūlys pilietybę tik „mąstantiems investuotojams“, kurie praeina „griežtas ir kruopščiai atliktas, išsamias procedūras“. Ar iš tikrųjų taip bus? Laikas parodys.