Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Pasaulis |
Brandenburgo šiaurės rytuose esanti Švedto naftos perdirbimo gamykla tiekia degalus didžiajai daliai šiaurės rytų Vokietijos. Ji priklauso dviem dukterinėms „Rosneft“ įmonėms. Iki 2022 m. pabaigos PCK daugiausia perdirbo naftą iš Rusijos. Įgyvendindama sankcijas, įvestas dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, Vokietijos vyriausybė nusprendė nebenaudoti rusiškos naftos. Kaip alternatyva, nafta tiekiama per Gdanską ir Rostoką, taip pat iš Kazachstano. 2022 m. rugsėjo mėn. federalinė vyriausybė perėmė „Rosneft Deutschland“ ir „RN Refining & Marketing“, pagrindinių PCK savininkų, globą Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2025 m. vasario 24 d. Briuselis parengė dar vieną sankcijų Rusijai paketą – 16-ąjį ir didžiausią. Jame, be kita ko, ES toliau kovoja su Rusijos „šešėliniu“ laivynu, kuris, naudodamasis įvairiausiomis gudrybėmis, tiekia uždraustus Rusijos energetikos produktus. Kova su Rusijos kuro ir energetikos kompleksu vyksta dauguma sankcijų paketų. Europos Komisija ir Europos Taryba supranta, kad Rusija naudoja iš naftos ir dujų pardavimo gaunamus pinigus kovoms Ukrainoje finansuoti, ir siekia nutraukti šį šaltinį. Tuo pat metu beveik nuo pirmos karo veiksmų Ukrainoje dienos Europos šalys nuosekliai mažino rusiškos naftos, anglies ir dujų pirkimą. Tikslas buvo tas pats – atimti iš Kremliaus karo finansavimo šaltinį ir sustiprinti suvienytos Europos narių energetinį saugumą. Juk iki 2022 m. vasario 24 d. ES šalys iš Rusijos pirko iki 45% importuojamo melsvojo kuro. Vokietija, pirmoji Europos ekonomika, buvo labiausiai priklausoma nuo dujų iš Rusijos. Baigiantis tretiesiems karo metams, Briuselis mano, kad priklausomybė nuo Rusijos energijos išteklių iš esmės baigėsi. Europos pareigūnai, vadovaujami Ursulos von der Leyen, kuri vadovauja pagrindiniam ES vykdomajam organui, teigia, kad priklausomybė nuo Rusijos energijos nešėjų sumažėjo beveik 100%. Tuo tarpu iki vasario 24 d. Suomijos analitinis centras „Energetikos ir švaraus oro tyrimų centras“ (Centre for Energy and Clean Air Research, CREA) parengė ataskaitą ilgu pavadinimu „Treji invazijos metai. Trečiaisiais karo metais Rusijos iškastinio kuro importas į ES viršijo Europos pagalbą Ukrainai“. Joje nurodoma, kad
Briuselis labiau padeda Maskvai nei Kijevui2024 m. ES iš Rusijos nupirko у России ископаемых видов топлива на €21,9 mlrd. ($23 mlrd.). iškastinio kuro už 21,9 mlrd. eurų (23 mlrd. JAV dolerių). Palyginti su 2023 m., tai yra 6% mažiau, tačiau sumažėjimą lėmė ne importuojamos energijos kiekio sumažėjimas, o jos kainos kritimas. Tuo tarpu Europos šalių finansinė parama Kijevui pernai sudarė tik 18,66 mlrd. eurų, t. y. 17,3% mažiau nei Maskvai už energijos žaliavas sumokėti pinigai.
CREA statistika ne tik paneigia Europos pareigūnų teiginius, kad jie beveik visiškai panaikino žemyno priklausomybę nuo rusiškos anglies, naftos ir dujų, bet ir rodo, kad Maskva sėkmingai perorientavo anglies, naftos ir dujų srautus iš vakarų į rytus ir tvirtai įsitvirtino kitose rinkose, daugiausia Azijoje. Rusiją iš ten išstumti kolektyviniams Vakarams pasirodė neįveikiama užduotimi. Dabar Rusijos naftą ir dujas daugiausiai perka Kinija, Indija ir Turkija, kurioms tenka trys ketvirtadaliai (74%) visų Rusijos energetikos pajamų.
Paskutinės sankcijos Rusijos naftai, kurias JAV įvedė pačioje praėjusių metų pabaigoje, t. y. paskutinėmis Joe Bideno prezidentavimo dienomis, pasirodė esančios vienos jautriausių. Azijos pirkėjai suskubo ieškoti naujų pardavėjų, kad nenukentėtų nuo JAV sankcijų, o tanklaivių, kurių šimtai pastaraisiais mėnesiais buvo įtraukti į JAV ir Europos sankcijų sąrašus, tarifai smarkiai išaugo dėl smarkiai sumažėjusio „švarių“, sankcijų nesulaukusių laivų laivyno. Tačiau pasikeitus valdžiai Baltuosiuose rūmuose, naujoji administracija išvystė superenergingą veiklą ne tik pačioje Amerikoje, bet ir tarptautinėje arenoje. 45/47-asis JAV prezidentas Donaldas Trumpas planuoja pakeisti daugelį Amerikos užsienio politikos vektorių. Antikiniškas ir antiiraniškas vektoriai, žinoma, išlieka, ko vertas bent jau naujas prekybos karas, kurį D. Trumpas jau spėjo sukelti prieš Kiniją, ir naujos sankcijos, kurias jis anądien įvedė Irano naftai. Tačiau antirusišką vektorių, bent jau žodžiais, Amerikos prezidentas ketina pasukti 180 laipsnių kampu. Per kiek daugiau nei mėnesį, praleistą Baltuosiuose rūmuose, Donaldas Trumpas spėjo padaryti ne šiaip sau daug, o labai daug: Amerika susipyko su artimiausiomis kaimynėmis, grasindama muitais Meksikai ir Kanadai, kurias JAV prezidentas atkakliai kviečia tapti 51-ąja Amerikos valstybe, taip pat, kaip tikina Briuselis, „metė“ vieningą Europą ir faktiškai atsisakė euroatlantizmo (euroatlantinės vienybės). Tačiau įžūliausias šio mėnesio D. Trumpo nusižengimas yra jo suartėjimas su Maskva. Tik beviltiškiausi optimistai, turintys didžiulę vaizduotę, bando visus įtikinti, kad JAV prezidentas žaidžia labai subtilų žaidimą ir nori įvaryti pleištą tarp Rusijos ir Kinijos, pagrindinio Amerikos priešo. Kalbant apie įvykius Ukrainoje ir energetikoje, Donaldo Trumpo staigus posūkis JAV politikoje Rusijos atžvilgiu gali reikšti, kad realiai pagerėjus Vašingtono ir Maskvos santykiams, sankcijos susilpnės, o laikui bėgant galbūt net bus panaikintos visos ar dalis, įskaitant ir Rusijos energetikos sektoriui. Beje, naujausiame savo tyrime CREA darbuotojai teigia, kad jei visi kolektyviniai Vakarai, įskaitant JAV, ir toliau griežtins sankcijų Rusijai politiką, Kremliaus pajamos iš energetikos gali sumažėti 20% arba 51 mlrd. eurų per metus. Olandai ir prancūzai didina rusiškų dujų pirkimąMaskva iš energijos pardavimų 2021 m. gavo 264 mlrd. eurų, 2022 m. – 356 mlrd. eurų, o 2023 m. – 250 mlrd. eurų. Trečiaisiais karo Ukrainoje metais pajamos iš energijos eksporto sudarė beveik 242 mlrd. eurų, t. y. 3,3% mažiau nei prieš metus. Pagal kuro rūšis 2024 m. vaizdas yra toks: nafta – 104 mlrd. eurų, naftos produktai – 75 mlrd. eurų, dujos – 40 mlrd. eurų, akmens anglis – 23 mlrd. eurų. Nepaisant daugybės sankcijų, kurias įvedė tiek JAV ir ES, tiek atskiros Vakarų šalys (Jungtinė Karalystė, Australija, Japonija ir t. t.), Rusijos pajamos iš energetikos 2024 m., palyginti su 2022 m., sumažėjo tik 8%, o tai rodo tiek mažą sankcijų veiksmingumą, tiek stebėtinai didelį Rusijos kuro ir energetikos komplekso gebėjimą prisitaikyti ir išlikti.
2022 m. sausį, t. y. likus mėnesiui iki kariuomenės įžengimo į Ukrainą, Rusija iš energijos pardavimų uždirbo 30,7 mlrd. eurų. Daugiau nei pusė šių pinigų atiteko ES. Tačiau 2025 m. sausio mėn. – 18,4 mlrd. eurų, t.y. 40% mažiau nei prieš trejus metus. Tuo pat metu ES dalis sumažėjo iki 9%. 2024 m. Rusijos pajamos iš naftos per metus padidėjo 3%, o jos eksportas pagal kiekį sumažėjo 2%. Pernai 558 „šešėliniai“ tanklaiviai pervežė 167 mln. tonų naftos ir naftos produktų, arba 61% viso naftos eksporto už 83 mlrd. eurų. Iš jų 57 mlrd. eurų sudarė pati nafta, o likusius 26 mlrd. eurų – naftos produktai. Tokiam dideliam skaičiui laivų įsigyti reikia didelių investicijų. Kijevo ekonomikos mokyklos duomenimis, vien 2022 m. jos sudarė 10 mlrd. eurų. Vakarų laivų savininkai, pardavę šimtus senų tanklaivių fiktyvioms bendrovėms, kurios sudarė Rusijos „šešėlinį“ laivyną, uždirbo 6,3 mlrd. eurų. 2023 m. Rusijos pajamos iš labiausiai paplitusios „Urals“ rūšies naftos pardavimo sumažėjo apie 20% arba 10 mlrd. eurų. (833 mln. eurų per mėnesį). Tačiau praėjusiais metais sumažėjimas buvo tik 6% arba 2,6 mlrd. eurų. (217 mlrd. eurų per mėnesį). Ekspertai tai aiškina tuo, kad Maskva pernai smarkiai padidino „šešėlinių“ tanklaivių naudojimą, kuris padėjo apeiti 60 JAV dolerių už barelį kainos ribą. Išimties tvarka nuo 2022 m. gruodžio 5 d. ES nuo draudimo pirkti rusišką naftą atleido Čekiją, Vengriją ir Slovakiją. Šios šalys turi palaipsniui mažinti naftos pirkimą iš naftotiekio „Družba“ į Europą, o 2027 m. visiškai jo atsisakyti. CREA tyrimo autoriai mano, kad Praha, Budapeštas ir Bratislava piktnaudžiauja lengvatomis ir per pastaruosius trejus metus iš Rusijos iš viso gavo 39 mln. tonų naftos už 19 mlrd. eurų. 2024 m. šie skaičiai siekė 10,8 mln. tonų už 4,9 mlrd. eurų.
ES yra pagrindinė naftos produktų iš Indijos ir Turkijos importuotoja. 2024 m. 13% produktų iš Indijos ir Turkijos naftos perdirbimo gamyklų keliavo į Europą. Štai kaip atrodo penkios daugiausiai iš Rusijos naftos produktų importuojančios šalys: Nyderlandai (3,3 mlrd. eurų), Prancūzija (1,4 mlrd. eurų), Rumunija (1,2 mlrd. eurų), Ispanija (1,1 mlrd. eurų) ir Italija (0,949 mlrd. eurų). Tačiau didžiausia tokių naftos produktų pirkėja tarp šalių pernai buvo Australija (3,38 mlrd. eurų). Dujų suvartojimas ES pernai per metus išaugo 3%, nepaisant to, kad elektros energijos gamyba iš jų sumažėjo 20 proc. Tačiau jis buvo 16% mažesnis nei 2021 m. Tuo pat metu perkamų dujų kiekis nesumažėjo. Pavyzdžiui, dujotiekiu „Turkish Stream“ į Europą tiekiamų dujų importas pernai padidėjo 21% ir pinigine išraiška sudarė 6,2 mlrd. eurų. Rusijos dujų importas į ES 2021-2024 m. sumažėjo nuo 45 iki 18%, t. y. 2,5 karto. Tačiau, nepaisant to, net ketvirtadalį Maskvos energetinių pajamų vis dar aprūpina Europa. Rusijos suskystintosioms gamtinėms dujoms (SGD) dėl jų svarbos Europos ir ypač Vokietijos ekonomikoje sankcijos buvo pritaikytos vėliau nei anglims ir naftai. Nepaisant sankcijų, Europos šalys 2024 m. įsigijo SGD už 7 mlrd. eurų. Palyginti su praėjusiais metais, kaina padidėjo nežymiai – 2%, tačiau kiekis padidėjo 9%. Labiausiai „pasižymėjo“ Prancūzija, padidinusi rusiškų SGD pirkimą 46% (iki 7,7 mlrd. m³). Ispanija, priešingai, sumažino pirkimus 12% (iki 5,7 mlrd. m³). Belgijos importas sumažėjo dar labiau – 21% (iki 5,1 mlrd. m³), o Nyderlanduose užfiksuotas rekordinis importo padidėjimas – 81% (iki 1,7 mlrd. m³).
▲
|