„Ko reikia Europai, kad apsaugotų Baltijos šalis nuo Rusijos be amerikiečių pagalbos“

„Norint išvengti greito Rusijos proveržio, Baltijos šalyse reikės mažiausiai 1 400 tankų, 2 000 pėstininkų kovos mašinų ir 700 pabūklų. Tai daugiau nei Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir JK sausumos pajėgos kartu paėmus“, – rašo Briuselyje įsikūrusio „Bruegel“ paskelbtos analitinės ataskaitos autoriai.

JAV visiško pasitraukimo iš Europos scenarijus, kai visos gynybos užduotys tenka patiems europiečiams, aptariamas straipsnyje „Europos gynyba be JAV: pirmieji įvertinimai to, ko reikia“, kurį paskelbė „Bruegel“ (nepriklausoma tyrimų institucija, besispecializuojanti Europos Sąjungos klausimais) kartu su Kylio pasaulio ekonomikos institutu.

Tyrimo autoriai – Slovakijos centro GLOBSEC direktoriaus padėjėjas moksliniams tyrimams Aleksandras Burilkovas ir „Bruegel“ vyresnysis mokslinis bendradarbis, Briuselio laisvojo universiteto ekonomikos profesorius Guntramas Wolfas mano, kad nors didelę dalį rusų Ukrainoje naudojamų pajėgų sudaro modernizuota sovietinė įranga, jos gamyba tęsis net išeikvojus sovietines atsargas, nors tempai mažės.

„Rusijos puolimas prieš Europos Sąjungos šalis yra įmanomas“, – mano A. Burilkovas ir G. Wolfas. „NATO, Vokietijos, Lenkijos, Danijos ir Baltijos šalių vertinimu, Rusija tam bus pasirengusi po trejų–dešimties metų. Tai gali įvykti ir anksčiau: 2025 metų vasarą planuojamos karinės pratybos „Zapad“, kurios Baltarusijoje vyksta kartą per ketverius metus. Jos demonstruos Rusijos gebėjimą surengti didelio masto pratybas net karo metu.

Pagrindinis Europos uždavinys, anot autorių, turėtų būti toliau remti Ukrainą: jos patyrę kariškiai šiuo metu yra veiksmingiausias veiksnys, atgrasantis Rusiją nuo ES užpuolimo. Jei Ukraina nuspręs, kad JAV ir Rusijos susitarimas užbaigti karą yra nepriimtinas – pavyzdžiui, dėl to, kad V. Putino taikos garantijos nėra patikimos – Europa gali suteikti Ukrainai papildomų ginklų, kad užtikrintų, jog jos kovinis pajėgumas būtų išlaikytas dabartinio lygio.

Tačiau ir Ukraina, ir ES šalys remiasi kai kuriomis svarbiomis Amerikos strateginėmis priemonėmis, įskaitant žvalgybą ir palydovinį ryšį. Juos sunku greitai pakeisti, bet yra alternatyvų.

„Žvelgiant iš makroekonominės perspektyvos, sumos, reikalingos Europai visiškai pakeisti JAV, nėra didelės. 2024 m. JAV karinė pagalba sudarė 20 milijardų eurų iš 42 milijardų, taigi, kad pakeistų JAV, ES turėtų išleisti tik 0,12% savo BVP – tai yra įmanoma užduotis. „Svarbesnis klausimas, ar Europa sugebės tai padaryti neturėdama prieigos prie JAV karinės-pramoninės bazės“, – sako analitikai.

Žymiai sudėtingesnis scenarijus Europai būtų mažai tikėtinas Ukrainos taikos sutarties priėmimas. Tokiu atveju Rusija ir toliau didins savo karinius pajėgumus, o tai, atsižvelgiant į dabartinę gamybą, bus rimtas karinis iššūkis visai ES. Per labai trumpą laiką ES ir sąjungininkės, įskaitant JK ir Norvegiją, turės žymiai paspartinti savo karinių pajėgų kūrimą.

Europa taip pat turės plėtoti aviacijos ir transporto pajėgas, taip pat raketų, kovinių dronų, ryšių ir žvalgybos išteklius. Tai apima bepiločių orlaivių gamybos išplėtimą, kad jis atitiktų Rusijos mastą – iki maždaug 2000 vnt. ilgo nuotolio bepiločių orlaivių per metus. Taip pat reikės įdarbinti ir apmokyti 300 tūkst. žmonių.

Norint pasiekti šiuos tikslus, visoje Europoje turi sparčiai didėti gamyba. Europos išlaidos karinei įrangai šiuo metu siekia apie 0,7 procento BVP, o analitikai ragina jas gerokai padidinti. Autoriai skaičiuoja, kad pastaruoju metu išaugusios karinės išlaidos Lenkijoje lėmė, kad 70% papildomų lėšų buvo nukreipta į „geležies“ pirkimą, rašo portalas LSM+.

Rytinio flango šalims, kurios yra labiausiai Rusijos pažeidžiamos, taip pat toms, kuriose yra didelių atgrasymo elementų spragų, reikšmingas išlaidų padidinimas gali būti politiškai pateisinamas.

Laikui bėgant finansavimas turėtų tapti tvaresnis, teigia analitikai. Vienas iš sprendimų, jų manymu, galėtų būti per penkerius metus per bendrus Europos Sąjungos mechanizmus kasmet surinkti 125 milijardus eurų – ES valstybėms narėms palaipsniui didinant išlaidų dalį, kuri padengiama nesiskolinant.

„Jauns.lv“ jau pranešė, kad Europai reikia skubiai apsirūpinti nauja ginkluote, sekmadienį po Europos lyderių susitikimo Londone paskelbė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Ji žurnalistams sakė, kad ketvirtadienį Europos Sąjungos viršūnių susitikime pateiks išsamų planą, kaip tai padaryti, ir pridūrė, jog „turime greitai sustiprinti gynybą“. „Dabar nepaprastai svarbu, kad padidintume išlaidas [gynybai], (..) svarbu pasiruošti blogiausiam“, – pabrėžė U. von der Leyen.

Lyderiai surengė „gerą ir atvirą diskusiją“ Londono viršūnių susitikime, sakė EK vadovė. Kreipdamasi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą, ji sakė: „Esame pasirengę kartu su jumis ginti demokratiją, ginti principą, kad egzistuoja teisinė valstybė, kad negalima įsiveržti į kaimyninę šalį ir gąsdinti savo kaimyną ar keisti sienas jėga“.

„Mūsų bendras interesas yra užkirsti kelią tolesniems karams“, – pareiškė ji. 

„Turime Ukrainą pastatyti į stiprybės padėtį“, kad „ji turėtų priemonių sustiprėti ir apsisaugoti“ ekonomiškai ir kariškai, sakė EK pirmininkė. Ji pridūrė, kad „todėl dėmesys skiriamas ne tik kariniam tiekimui, bet ir, pavyzdžiui, energetikos sistemos saugumui“.

JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris žurnalistams sakė, kad lyderiai susitikimo metu susitarė netrukus vėl susitikti, kad „palaikytų pagreitį“ ir tęstų darbą kuriant bendrą planą. „Šiandien esame istorijos kryžkelėje“, – sakė jis. „Dabar ne laikas bereikalingoms kalboms – laikas veikti ir susivienyti su nauju planu, siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos“, – pabrėžė JK premjeras.

K. Starmeris sakė, kad Didžioji Britanija, Prancūzija ir kitos šalys susitarė bendradarbiauti su Ukraina „parengti planą, kaip sustabdyti karo veiksmus“. Tada šis planas bus aptartas su Jungtinėmis Valstijomis, „ir šis planas bus įgyvendintas kartu“.

Anot Starmerio, viršūnių susitikime Londone lyderiai susitarė dėl keturių svarbių žingsnių – pirma, toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai, kol tęsiasi karas, ir didinti ekonominį spaudimą Rusijai, antra, bet kokia ilgalaikė taika turi užtikrinti Ukrainos suverenitetą ir saugumą, o trečia, jei bus pasiektas taikos susitarimas, Europos lyderiai sieks užkirsti kelią bet kokiam tolesniam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą ir užtikrinti taiką šalyje.

„Nesutinku, kad JAV yra nepatikimas sąjungininkas, nėra dviejų šalių, kurios būtų taip glaudžiai susijusios [kaip JK ir JAV]“, – sakė K. Starmeris, atsakydamas į žurnalistų klausimus. Jis sakė, kad viršūnių susitikimo dalyviai vadovavosi tuo, kad „tai yra planas, prie kurio dirbame kartu su Jungtinėmis Valstijomis ir remiami JAV. Štai kodėl vakar vakare kalbėjausi su D. Trumpu“.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte žurnalistams sakė, kad „tai buvo labai geras susitikimas, nes parodo, kad Europos šalys daro daugiau – visų pirma, siekdamos užtikrinti, kad Ukraina turėtų tai, ko jai reikia tęsti kovą tiek, kiek reikia“.

„Ir čia aš tikrai pamačiau, kad prie šio stalo yra nemažai šalių. Aišku, iniciatyvos ėmėsi Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, bet ir kitos šalys nori padėti, ir aš manau, kad tai svarbu“, – sakė NATO generalinis sekretorius.

„Labai gera žinia, kad daugiau Europos šalių didins išlaidas gynybai“, – sakė Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius.