Trumpas tokį susitarimą jau kartą yra sudaręs. „Tada jis dūrė sąjungininkui į nugarą“

Panašų mūšį jis kovėsi 2017 m., kai derėjosi dėl susitarimo su Afganistanu.

„Trumpas jau kartą smogė sąjungininkui į nugarą“, – „Interia“ sako Lenkijos Jogailos migracijos studijų centro dr. Karolis Wilczyńskis. Ar istorija pasikartos Ukrainoje?

Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi sėsti prie derybų stalo ir pasirašyti susitarimus dėl naudingųjų iškasenų su JAV. Ši deklaracija buvo reakcija į Donaldo Trumpo sprendimą sustabdyti karinę pagalbą Ukrainai.

Tai ne pirmas kartas, kai D. Trumpas siekia pasirašyti tokį susitarimą. Panaši situacija susiklostė 2017 m. ir buvo susijusi su Afganistanu. Karo draskoma šalis daugiausia buvo priklausoma nuo JAV pagalbos.

Spaudžiamas Trumpo, tuometinis Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani sutiko pasirašyti susitarimą su JAV dėl retųjų žemės metalų gavybos. Po metų D. Trumpas pradėjo derybas su Talibanu ir galiausiai 2020 metais su jais susitarė. Afganistanas dabar kontroliuojamas Talibano.

Dr. Karolis Wilczyńskis įspėja apie pavojingus šių dviejų situacijų panašumus.

„Afganistanas JAV socialiai buvo suvokiamas kaip visiškai nereikalingas JAV. Trumpui buvo daug lengviau palikti jį likimo valiai, nesulaukus jokios realios kritikos. Kiekvienas jo veiksmas buvo priimtas gana teigiamai, tikėtasi, kad jis baigia karą, kad Amerika nešvaistys pinigų operacijai, kuri jai nieko neduos. Net kai kurie demokratai gyrė jo veiksmus“, – sako Wilczyńskis.

Jis pabrėžia, kad Ukrainos kontekste tokio akivaizdaus požiūrio nėra, amerikiečiai savo įsitraukimą į konfliktą su Rusija vertina daug pozityviau.

Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į reikšmingą skirtumą tarp dviejų kariaujančių šalių.

„Afganistanas 2017 m. buvo daug labiau priklausomas nuo Amerikos karinės pagalbos nei Ukraina dabar“, – sako Wilczyńskis.

Jis skaičiuoja, kad Amerikos parama sudaro apie 20 %, pati Ukraina pagamina daugiau nei pusę to, ką sunaudoja kare. 25 % yra Europos Sąjungos pagalba, o likusieji keli procentai yra iš kitų sąjungininkų, tokių kaip JK, Argentina, Turkija ir Japonija.

Ekspertas pabrėžia, kad Afganistanas neturėjo sąjungininkų, todėl ten išsipildė blogiausias scenarijus.

„Afganistanas liko vienas tarp Pakistano ir Irano, kurie buvo suinteresuoti nuversti tuometinę vyriausybę. Taip pat ir Kinijos Liaudies Respublika, kuri į Kabulą įžengė su verslo pasiūlymu, kol dar nenusėdo dulkės ant amerikiečių paliktos karinės technikos. Putinas su Talibanu palaikė ryšius daugiausia per savo sąjungininką Iraną“.

Jis priduria, kad Rusijai ir Iranui Talibanas yra daug geresnis partneris nei JAV palikta Afganistano vyriausybė.