Skelbiama pabaiga. Tai iš esmės keičia visą Europos tvarką (Video)

Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von der Leyen pristatė penkių punktų planą apginkluoti Europą, reaguojant į besikeičiančią saugumo situaciją regione. PISM Europos saugumo analitikė Aleksandra Kozioł interviu „WP Tech“ pripažįsta, kad dabartinės nuotaikos verčia Europą tolti nuo minkštosios galios idėjos.

Minkštoji galia yra tarptautinių santykių sąvoka, reiškianti valstybės gebėjimą daryti įtaką kitiems per savo kultūros, vertybių, diplomatijos ir užsienio politikos patrauklumą, o ne per karinę ar ekonominę jėgą, kuri šiame požiūryje vadinama kietąja galia.

Šį terminą 1990-aisiais išpopuliarino amerikiečių politologas Josephas Nye, reaguodamas į besikeičiančią geopolitinę tikrovę pasibaigus Šaltajam karui.

SSRS žlugimas ir dvipolio pasaulio padalijimo pabaiga lėmė, kad klasikinė karinės jėgos, tiksliau – kietos jėgos, politika prarado savo, kaip pagrindinio tarptautinės įtakos įrankio, svarbą.

Tokios valstybės kaip JAV ir SSRS nebeturėjo konkuruoti tarpusavyje ginklavimosi lenktynių pagrindu, bet galėjo sustiprinti savo pozicijas per kultūrą, demokratines vertybes, ekonominius modelius ir tarptautines institucijas.

Dabartinė situacija rodo, kad šis pasaulio istorijos etapas baigiasi, juolab kad minkštoji galia veikia traukos ir įtikinėjimo, o ne prievartos principu.

Šiuolaikinių jėgų veikloje pirmųjų vis mažiau, bet krypstama prie prievartos – ar ekonominės, ar karinės. Šie pokyčiai neaplenkė ir Europos, kuri iki šiol buvo minkštosios galios idėjos šalininkė.

Ursula Von der Leyen laiške ES vadovams pažymėjo: „Atėjo nauja era. Europa susiduria su aiškia ir realia grėsme, kurios nė vienas iš mūsų nematė, būdamas suaugęs“.

Ji pridūrė: „Kalbame apie laisvos ir suverenios Ukrainos – saugios ir klestinčios Europos – ateitį. Ir tai turėtų nulemti mūsų mąstymo pobūdį, mūsų veiksmų drąsą ir skubumą, su kuriuo ateinančiomis dienomis ir savaitėmis įgyvendinsime savo sprendimus“.

Europos Komisijos pirmininkė taip pat kreipėsi: „Europa turi būti atsakinga už savo pačios atgrasymą ir gynybą“. Jos paskelbtas planas apginkluoti Europą – „ReArmy Europe“. Jame skirta apie 800 mlrd. EUR Europos perginklavimui ir jis apima penkias pagrindines dalis, kuriomis siekiama visapusiškai stiprinti Europos gynybos potencialą.

Pirmoji dalis – ES išlaidų taisyklių sušvelninimas, kuris suteiks valstybėms narėms galimybę lanksčiau valdyti savo gynybos biudžetą, nebijant pažeisti ES biudžeto deficito limitų.

Antroji dalis – 150 mlrd. eurų vertės paskolų paketo įvedimas.

Už lėšas ketinama įsigyti modernių technologijų ir įrangos, įskaitant oro ir priešraketinę gynybą, artilerijos sistemas, raketas ir amuniciją, taip pat bepiločius orlaivius ir antidronų sistemas.

Trečioji dalis numato galimybę panaudoti sanglaudos politikos lėšas iš ES biudžeto gynybos tikslams.

Tai leis valstybėms narėms dalį iš pradžių regioninei plėtrai numatytų lėšų skirti investicijoms, susijusioms su saugumu ir gynyba.

Ketvirtoji plano dalis – privataus kapitalo sutelkimas, spartinant taupymo ir investicijų sąjungą.

Europos Sąjunga planuoja sudaryti palankias sąlygas privatiems investuotojams, skatinti juos įsitraukti į su gynyba susijusius projektus.

Penktasis punktas apima Europos investicijų banko (EIB) panaudojimą finansuoti gynybos projektams. EIB turi atlikti pagrindinį vaidmenį teikiant papildomą finansavimą gynybos infrastruktūros ir karinių technologijų plėtrai, taip remiant „ReArmy“ plano tikslus.

„Europos Komisijos pirmininkės Ursulos Von der Leyen pristatytas „ReArm Europe“ planas visų pirma rodo Europos Komisijos ryžtą greitai stiprinti Europos gynybinius pajėgumus ir kartu išlaikyti karinę paramą Ukrainai.

Jos pasiūlymas nebuvo atsitiktinis, jis sutapo su pranešimais apie Amerikos karinės pagalbos Ukrainai sustabdymą ir tam tikru mastu atliepia į Donaldo Trumpo raginimus sąjungininkams prisiimti didesnę atsakomybę už saugumą Europoje, interviu metu aiškino Aleksandra Kozioł.