Rusijos sąjungininkai pasiruošę. „Jie skelbia pagalbą Maskvai“

Kazachstano politikas, einantis KSSO generalinio sekretoriaus pareigas, Rusijos tinklalapyje „Izvestija“ komentavo aktualius politinius įvykius, susijusius su karu Ukrainoje.

Imangali Tasmagambetovas, be kita ko, buvo paklaustas apie stabilizavimo misiją Ukrainoje, kurioje dalyvautų Europos kariai, pasiūlytą Londono ir Paryžiaus valdžios institucijų. Politikas teigė, kad tokios idėjos įgyvendinimas keltų rimtą grėsmę regiono saugumui.

„Tai ne pirmas kartas, kai Europos sostinės diskutuoja apie karinių kontingentų siuntimo klausimą. Tačiau oficialiai šių karių ten dar nėra. Priežastis ta, kad tai gali sukurti pavojingą situaciją regioniniu mastu“, – sakė jis.

„Maža to, vargu ar Europos šalių gyventojai, pavargę nuo augančių neigiamų reiškinių ekonomikoje ir socialinėje srityje, susitaikys su tokiu vyriausybių sprendimu. Tai bus papildoma našta visuomenei, net jei šie kontingentai nedalyvaus puolimo operacijose“, – pridūrė jis.

Vėliau savo kalboje Tasmagambetovas, kalbėdamas visos organizacijos vardu, paskelbė, kad valstybės narės yra pasirengusios teikti pagalbą Rusijai, jei Europos šalys įgyvendins stabilizavimo misijos idėją.

„Jei kils tokia rizika, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija bus pasirengusi siūlyti įvairius pagalbos Rusijai variantus pagal statutiniuose dokumentuose numatytus ir, žinoma, visų valstybių narių patvirtintus rėmus“, – pabrėžė jis.

Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO) buvo įkurta 1992 m. gegužės 15 d. Taškento kolektyvinio saugumo sutarties pagrindu. Valstybės įkūrėjos buvo Armėnija, Kazachstanas, Kirgizija, Rusija, Tadžikistanas, Uzbekistanas ir Azerbaidžanas. Vėlesniais metais prie aljanso prisijungė Sakartvelas ir Baltarusija.

KSSO yra karinis aljansas. Valstybės narės reguliariai rengia karines pratybas.

Šiuo metu organizaciją sudaro šešios šalys: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas ir Armėnija. Pastarosios narystė sustabdyta.