Taikinys – Suvalkų koridorius? Palydoviniai duomenys patvirtina. Rusijos kariai artėja prie NATO sienų

„Rusija telkia pajėgas prie Baltijos šalių“, – praneša „Onet“, remdamasi palydoviniais duomenimis. Tai gali reikšti bandymą perimti Suvalkų koridrių. Šios srities kontrolė galėtų nulemti Baltijos šalių saugumą ir viso regiono stabilumą.

Suvalkų koridorius, vadinamas kariniu „Europos Achilo kulnu“, yra strategiškai labai svarbus. Jei jį užpultų Rusija, NATO galėtų aprūpinti Baltijos šalis tik vandeniu, per Baltijos jūrą. Taip yra todėl, kad Rusija užsitikrintų tiesioginį priėjimą prie Baltijos jūros per Baltarusiją ir Rusijos Kaliningrado anklavą.

Remiantis analize, Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2017“, oficialiai skirtos „gerinti karinį bendradarbiavimą Baltarusijos ir Rusijos regioninėje karių grupėje, ginant sąjunginę valstybę“, iš tikrųjų buvo suprantamos kaip puolamojo karo simuliacija.

Pratybų scenarijus apėmė gynybą nuo fiktyvaus valstybių puolimo, kuris, daugelio ekspertų nuomone, galėtų būti pasirengimas tikroms karinėms operacijoms regione. Pratybos taip pat buvo vertinamos kaip Rusijos jėgos ir karinio pasirengimo demonstravimas didėjančios įtampos su Vakarais akivaizdoje.

Rusija daug investuoja į savo ginkluotųjų pajėgų modernizavimą. Remiantis Tarptautinio strateginių studijų instituto duomenimis, Rusijos karinis biudžetas 2024 m., pakoreguotas pagal perkamąją galią, siekė 462 mlrd. dolerių. Nors bendri Europos šalių kariniai biudžetai panašūs, Rusija ginkluotei skiria beveik trečdalį visų vyriausybės išlaidų. Dėl to Maskva regione išlaiko didelį karinį pranašumą.

Palydoviniai duomenys patvirtina, kad Rusijos pajėgos yra dislokuotos į šiaurę nuo Baltijos šalių, apie 250 km į rytus nuo Helsinkio. Ši vieta leidžia Rusijai greitai reaguoti ir vykdyti karines operacijas, tiesiogiai nukreiptas į Suvalkų zoną.

Suvalkų koridoriaus kontrolė yra strateginis Maskvos tikslas. 

Įgijus jo kontrolę, Rusija galėtų atskirti Baltijos šalis nuo likusių NATO sąjungininkių, o tai labai apsunkintų jų gynybą ir amunicijos tiekimą. Tokia situacija gali priversti NATO derėtis Maskvai palankiomis sąlygomis, taip sustiprinant jos pozicijas tarptautinėje arenoje.

Reaguodamas į didėjančią Rusijos grėsmę, NATO parengė naujus gynybos planus, kuriais siekiama „atgrasinti ir užkirsti kelią“ Rusijos agresijai ir terorismo grėsmei.

Aljansas padalijo savo teritoriją į tris sritis: Šiaurės Atlanto, Vidurio Europos ir Pietų (įskaitant Juodąją ir Viduržemio jūrą). Kiekvienas iš šių regionų turi skirtingas sąlygas ir problemas, todėl gynybos planai derinami individualiai.

Pagrindinis naujųjų NATO gynybos planų elementas yra 300 000 karių greitojo reagavimo pajėgų sukūrimas. Karių, galinčių veikti vos per 30 dienų. Taip pat buvo atlikti pakeitimai vodovybės grandinėje, siekiant padidinti reagavimo į galimas grėsmes efektyvumą ir greitį.

Tačiau JAV – vienos svarbiausių NATO narių – požiūris tebėra problema.