„Ar Europa gali pakeisti „Starlink“? Muskas supranta tikrovę“

Praėjo šiek tiek laiko nuo tada, kai buvo kilo „Starlink“ uždarymo grėsmė, ir jau galima padaryti tam tikras išvadas, rašo Oleksandras Karpiukas, buvęs savanoris, dabar AFU karininkas, jūrų pėstininkas.

„Visos civilinės technologijos yra buvusios karinės technologijos nuo tada, kai beždžionė paėmė lazdą, bet prieš paversdama ją įrankiu trenkė ja kitai beždžionei į galvą“, – kartą kažkas pasakė.

„Starlink“ tapo viena iš priemonių šiems žodžiams patvirtinti. Amerikos kariuomenė norėjo turėti spartų internetą bet kurioje planetos vietoje ir garsioji DARPA šiuo tikslu dirbo. Ir ji padarė išvadą, kad tai įmanoma.

Elono Musko įmonė pradėjo plėtoti šį projektą. Jis turėjo tris etapus.

1) Karinis. Taip, tai yra grynai karinis komponentas pagal sutartis su Pentagonu ir visišką sistemos valdymą. Nes tai yra „Starlink“ alfa ir omega. Ir būtent karinis pritaikymas yra kelių milijardų dolerių investicijų į šį projektą priežastis.

2) Verslas. Verslui taip pat reikia greito interneto, jis taip pat patenka į suinteresuotųjų ratą. Tai didesnė rinka nei kariuomenė, todėl paslaugų kaina gali būti sumažinta.

Bet tai nėra pigu. To pačio „Starlink“, skirto naudoti laivuose, abonentinis mokestis yra 5 tūkst. USD per mėnesį. Ir pigu, nes europiniai analogai dar brangesni.

Yra nuomonė, kad todėl „SpaceX“ greitai sureagavo į Ukrainos dronus, skrendančius į Krymą, o E. Muskas juos išjungė.

Nes tai aiškiai nebuvo verslo abonentai, kurie turėjo plaukti jūromis pagal savo sutartis. Taigi dronai buvo greitai atpažinti, nes jie veikė ne pagal sistemos nurodytus parametrus.

Na, o tada E. Muskas juos visiškai išjungė, leisdamas dronams patekti į rusų rankas. Nors vadovybė prašė bent trumpam įjungti ryšius, kad susigrąžintų dronus, E. Muskas atsisakė.

Rezultatas – dronai pateko į priešo rankas, kuris bepiločių orlaivių atakoms ruošėsi iš anksto. Jei ne tai, rezultatas būtų dar geresnis. E. Muskas išsaugojo rusams ne vieną raketnešį.

Tačiau faktas toks: jei norite plaukioti jūromis, pirkite verslo abonentą.

3) Civilinė rinka. Tai yra diskusijų tema, nes dauguma ukrainiečių naudojasi civilių gyventojų paskyromis. Ir būtent už tai jiems moka Lenkija, Gynybos ministerija, įvairūs fondai ir kovotojai, kuriems tai, beje, atsibodo.

Civilinis „Starlink“ yra subsidijuojamas projektas. Ji nėra atsperkantis bendrąja prasme. Tai socialinis priedas prie aukščiau paminėtų karinių ir verslo paskyrų.

Jis buvo sukurtas kaip būdas padėti amerikiečiams, gyvenantiems miestuose, kuriuose yra prastas interneto ryšys. Amerika yra labai didelė šalis su dideliais atstumais. Ir ji yra interneto sistemų kūrimo pradininkė.

Taip atsirado civilinis „Starlink“. Jis ne ukrainiečiams. Tai skirta Amerikai. Ir kai E. Muskas sako, kad už šią paslaugą mokame nedidelę pinigų sumą, jis, deja, teisus.

O jeigu Ukrainai jį išjungs, tai Amerika ir toliau naudos, nes alternatyvos nėra, o Europoje šviesolaidinis ir mobilusis internetas yra daug geresni, tad skubus poreikis neaktualus.

Ir jei Europa atsisakys „Starlink“, manau, E. Muskui ir Pentagonui nerūpi. Nes tai nėra jų pagrindinė rinka ar net antrinė. O jeigu čia išjungs, tai verslo ir Pentagono sutartys ir toliau generuos pagrindinį projekto pelną.

Ar Europa gali visiškai pakeisti „Starlink“?

Ne, net iš dalies. Jam sukurti reikia milijardų investicijų ir metų.

Ir tai leidžia E. Muskui grubiai elgtis su lenkais, nes jis supranta tikrovę.

„Starlink“ vis dar yra vienas iš svertų ukrainiečiams ir šiandien. Ir, deja, nematau jokių veiksmingų žingsnių jį pakeisti. Tai kariuomenė su savo kolektyvine atsakomybe, kurioje vis kažką analizuoja, kelia kažkokias užduotis, diskutuoja, renkasi, bet visa tai nėra greita ir neturi konkretaus žmogaus, kuriam būtų pasakyta: „Jei po savaitės D. Trumpas vėl susikivirčys su V. Zelenskiu, o E. Muskas pasakys, kad jį puola ukrainiečių programišiai, „Starlink“ išjungiamas, o jei po to armija kris...“

Tai priverstų išspręsti problemą skubiai ir per konkretų terminą. Kol kas ši užduotis priskirta kariuomenės kolektyvinei atsakomybei, kuri prilygsta kolektyviniam neatsakingumui.

Jei mobiliojo ryšio operatoriai gautų skubią užduotį traukti optiką į frontą, padidinti įvairių duomenų apsikeitimo priemonių skaičių, jie tai padarytų, nes išmano. Tačiau  pasiūlymų nėra.

Visi tiki, kad E. Muskas yra toks geras, kad jis neatšauks Amerikos finansuojamos subsidijos, kuri yra didžiausias Ukrainos svertas. Na, o Amerika pastaruoju metu mėgsta subsidijuoti Ukrainą. Kokių įrodymų jums trūksta tam?

Nesvarbu, ar jį išjungs, ar ne, tai yra neteisingas klausimas. Per derybas, kurios truks mėnesius ir kuriose ukrainiečiams bus daromas didesnis spaudimas nei Rusijos Federacijai, reikia panaikinti šį svertą.