Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Pasaulis |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Lems tolesnį įtampos eskalavimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pagrasino „imtis atsakomųjų priemonių“ prieš Lenkiją ir dar tris NATO šalis. Varšuva kartu su Talinu, Vilniumi ir Ryga paskelbė, kad pasitrauks iš priešpėstinių minų konvencijos. Antradienį, kovo 18 d., Lenkijos Krašto apsaugos ministerija paskelbė bendrą keturių NATO šalių – Estijos, Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos – poziciją. Gynybos ministrai rekomendavo pasitraukti iš Otavos konvencijos, kurią Lenkijos Seimas ratifikavo 2012 m. Konvencija, be kita ko, draudžia priešpėstinių minų naudojimą, gamybą, saugojimą ir perdavimą bei įpareigoja išvalyti minų zonas. Tarp pasirašiusiųjų nėra tokių šalių kaip JAV, Kinija ar Rusija. Bendrą keturių NATO valstybių narių deklaraciją interviu „RIA Novosti“ pakomentavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova. „Žinoma, imsimės atsakomųjų priemonių savo apsaugai ir saugumui užtikrinti, įskaitant karinius-techninius veiksmus“, – sakė M. Zacharova. Kaip pridūrė Rusijos diplomatijos atstovė, toks sprendimas lemtų tolesnį įtampos eskalavimą ir pablogintų situaciją regioninio ir tarptautinio saugumo srityje. Kartu ji teigė, kad keturių NATO šalių paskelbtas pareiškimas rodo jų „tarptautinių teisinių įsipareigojimų nepaisymą“. Šiuo metu Lenkijos pasienyje su Rusija ir Baltarusija priešpėstinių minų nėra. Tačiau, kaip interviu RMF FM sakė krašto apsaugos viceministras Pawełas Bejda, jas planuojama išdėlioti kaip NATO „Rytų skydo“ programos dalį.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|