Europa pabudo, bet yra nauja problema. Vokiečiai neabejoja

Vokietijos spauda, ​​komentuodama ES viršūnių susitikimo gynybos ir pagalbos Ukrainai klausimais rezultatus, atkreipia dėmesį į Pietų Europos šalių ir rytiniame bei šiauriniame flanguose esančių ES narių interesų konfliktą, kuris trukdo susitarti.

„ES dažnai buvo kalbama apie pažadinimo skambutį, iš tikrųjų nedarant jokių veiksmų. Šimtų milijardų eurų vertės gynybos programa pagaliau tai pakeitė. Tačiau yra viena problema“, – rašo „Business Insider“.

Komentatorius pastebėjo, kad tik dalis valstybių narių iš tikrųjų pabudo ir nusprendė susidurti su dviguba Maskvos ir Vašingtono grėsme, ir ne žodinėmis deklaracijomis, o labai realiu būdu, tačiau noras išleisti milijardus ES ginkluotei priklauso nuo šalies geografinės padėties, tiksliau, nuo atstumo iki Rusijos vakarinės sienos.

Šiaurės, Vidurio ir Rytų europiečiai „vadovauja ir moka“, nes jaučia „egzistencinę baimę“. Europiečiai iš pietų ir vakarų atsilieka, nes yra toli nuo Rusijos sienos. Ispanijos premjero Pedro Sanchezo pastaba, kad rusai nepereis Pirėnų, yra šio susiskaldymo simptomas, rašo „Sueddeutsche Zeitung“.

Europa negali tapti gynybos bendruomene, jei neįsitrauks tokios svarbios šalys kaip Ispanija, Italija ir Prancūzija. „Šiaurės ir Rytų europiečiai yra per maži ir per neturtingi“, – rašoma dienraštyje. Jo nuomone, Vokietija, kaip „ekonominis kolosas“, gali prisiimti „daugiau nei proporcingą naštą“ ir tikriausiai turės tai padaryti, sekdama Amerikos pavyzdžiu NATO, kuri dešimtmečiais mokėjo už kitų šalių saugumą. Tačiau Vokietijos dalyvavimas nėra neribotas, pažymėjo komentatorius.

„Skeptikų galima rasti Pietų Europoje“, – rašo verslo dienraštis „Handelsblatt“.

„Prisiimdama naujas skolas Vokietija stumia ginklavimosi spartinimą, tačiau su Viduržemio jūra besiribojančios šalys neskuba. Europos gynybos klausimu iškyla dar vienas interesų konfliktas“, – pabrėžė laikraščio autorius.