1 000 000 minų. Blokuojamas Lietuvos pasienis

Lietuva pakoregavo savo sienos apsaugos su Rusija ir Baltarusija planą, siekdama veiksmingiau užtikrinti „kontrmobilumą“.

Tuo tikslu, Lenkijos pavyzdžiu, šiaurės rytiniame flange bus įrengti kelių lygių įtvirtinimai, įskaitant laukus su priešpėstinėmis ir prieštankinėmis minomis, pranešė respublikos Krašto apsaugos ministerija.

Departamentas pridūrė, kad regioniniai partneriai šiai iniciatyvai įgyvendinti ketina siekti finansavimo iš Europos Sąjungos.

Ministerijos vadovė Dovilė Šakalienė su Lenkijos kolege taip pat aptarė Rytų skydo ir Baltijos gynybos linijos sujungimą, taip pat Suomijos dalyvavimą, kuriant bendrą sienų stiprinimo planą.

Anksčiau Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija nusprendė pasitraukti iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstines minas, augant Rusijos karinei grėsmei.

Beveik iš karto po to Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Bejda paskelbė, kad šalis užminuos sieną su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija, nes pastarosios vadovybė visiškai pavaldi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

P. Bejda pridūrė, kad Lenkija planuoja pagaminti iki milijono minų pagal Rytų skydo programą, kuria siekiama sustiprinti rytines sienas. Projekte taip pat numatyta 800 km griovių, įtvirtinimai, tvoros,  vaizdo stebėjimo sistema įrengimas.

Panašias priemones, taip pat 1000 betoninių bunkerių įrengimą ir amunicijos sandėlių išdėstymą, numato „Baltijos gynybos linija“, kurios tikslas – „atgrasyti ir apsisaugoti nuo karinių grėsmių“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen gruodį paskelbė, kad šešios Rusijos ir Baltarusijos kaimyninės Europos šalys savo sienoms apsaugoti gaus 170 mln. eurų. 52 mln. eurų skirta Lenkijai, dar 50 mln. – Suomijai.

Lietuva, Latvija ir Estija gavo atitinkamai 15,4 mln., 17 mln. ir 19,4 mln. eurų. Taip pat Norvegijai skirta 15,4 mln. eurų. Visos šalys yra NATO narės.

2024 metais daugiau nei 10 Šiaurės Atlanto Aljanso šalių aukšto rango kariškiai Rusijos agresiją prieš bloko šalis pavadino realia artimiausioje ateityje. O naujoji Amerikos administracija pradėjo svarstyti galimybę sumažinti JAV dalyvavimą NATO.

Visų pirma, Jungtinės Valstijos gali atsisakyti vadovauti Aljanso pajėgoms Europoje, šaltiniai sakė „NBC News“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat pareiškė nenorintis teikti karinės pagalbos konflikto atveju šalims, kurios gynybai išleidžia mažiau nei NATO tikslas – 2% BVP.

Europa baiminasi, kad JAV visiškai pasitrauks iš bloko ir jau ruošiasi tokiam scenarijui. Kovo mėnesį ES patvirtino 800 milijardų eurų vertės planą, skirtą regiono ginkluotųjų pajėgų perginklavimui ir modernizavimui.