„Įtampa auga. Nabiulina – atpirkimo ožys?“

Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų teigimu, Federacijos tarybos Audito rūmai pradėjo Centrinio banko auditą, o tai gali reikšti padidėjusį politinį spaudimą jo vadovybei.

Pasak Rusijos vidaus šaltinio, auditas apima 2022 – 2024 m. laikotarpį ir juo siekiama išanalizuoti palūkanų normos poveikį infliacijai, biudžeto išlaidoms ir investicijoms. Šis tyrimas gali būti bandymas diskredituoti Elvirą Nabiuliną, nes už palūkanų normos mažinimą pasisako stambaus verslo lobistų grupė. Kartu ISW pažymi, kad negali nepriklausomai patvirtinti šios informacijos ir neturi kitų šaltinių, patvirtinančių auditą.

Infliacija Rusijoje didėja vykstant plataus masto karui su Ukraina. 2024 m. gruodžio mėn. centrinis bankas, siekdamas suvaldyti infliacinį spaudimą, išlaikė 21 proc. pagrindinę palūkanų normą – aukščiausią nuo 2003 m. Nepaisant ekonominių iššūkių, 2025 m. palūkanų norma išliko palyginti stabili.

Oficialiais Kremliaus duomenimis, infliacijos lygis svyruoja tarp 9-10 %, tačiau ISW analitikai teigia, kad realusis lygis gali siekti 20-25 %. Kartu dabartinė 21 proc. norma gali būti nepakankamai įvertinta, nes Centrinis bankas tikriausiai turėtų ją padidinti, kad geriau kontroliuotų infliaciją.

Pranešime teigiama, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas bando sumesti kaltę dėl  ekonominių sunkumų Centriniam bankui ir asmeniškai Nabiulinai. Tai gali būti dalis Kremliaus strategijos, kuria siekiama užkirsti kelią verslo bendruomenės nepasitenkinimui vyriausybe ir nukreipti jį į Centrinį banką.

ISW nuomone, finansų reguliavimo institucijos auditas gali būti politinio spaudimo priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią tolesniam palūkanų normų didinimui, nuraminti verslą ir paremti Kremliaus naratyvą apie ekonominį stabilumą. Kartu vyriausybės kišimasis į pinigų politiką gali gerokai apriboti Rusijos finansų sistemos gebėjimą veiksmingai reaguoti į karo meto iššūkius.