Buvęs JAV žvalgybos pareigūnas neturi iliuzijų. „Rusai juos rikiuoja kaip pėstininkus ant šachmatų lentos“

„Rusijos veiksmai aiškiai rodo, kad Maskva nežiūri rimtai į taikos derybas, ir taip yra todėl, kad D. Trumpo administracija leidžiasi stumdoma“, – PAP sakė buvęs JAV karinio jūrų laivyno žvalgybos pareigūnas Stevenas Horellas.

Taip jis komentavo derybas dėl paliaubų Juodojoje jūroje.

Anot Vašingtono Europos politikos analizės centro (CEPA) analitiko S. Horello, lygiagrečių JAV ir Rusijos bei JAV ir Ukrainos derybų Rijade dėl ugnies nutraukimo Juodojoje jūroje rezultatas yra rimto Rusijos požiūrio trūkumo įrodymas.

Kaip pažymi ekspertas, nors pirminiame Baltųjų rūmų pareiškime buvo nurodyta, kad abi pusės susitarė nenaudoti jėgos Juodojoje jūroje, Rusija iškart po to pateikė daugybę reikalavimų atšaukti sankcijas kaip sąlygą įgyvendinti susitarimui.

Sveikas susitarimo aiškinimas yra toks, kad pirmiausia turi būti pasiektos paliaubos jūroje ir smūgių prieš energetiką sustabdymas, o tik tada JAV gali padėti Rusijai eksportuoti žemės ūkio produktus ir trąšas.

Tačiau Rusija tai apvertė aukštyn kojomis ir paliaubų pažadą padarė išankstine sąlyga, reikalaudama panaikinti sankcijas, teigia S. Horellas. Nors jis mano, kad tai aiškiai rodo Maskvos nesąžiningumą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad „analizuoja“ Rusijos reikalavimus.

Šių reikalavimų įvykdymas prieš bet kokius Rusijos veiksmus akivaizdžiai būtų nesėkmė, sakė ekspertas.

Tačiau niekas, nagrinėjantis šią temą, neturėtų stebėtis Maskvos laikysena – tai klasikinis žingsnis iš V. Putino žaidimų knygos.

Bėda ta, kad D. Trumpo administracijos tikslas yra ne sudaryti gerą sandorį, o bet kokį susitarimą, kad ji galėtų paskelbti įvykdžiusi daugybę savo pažadų užbaigti karą. Štai kodėl rusai amerikiečius kankina ir laiko pėstininkais šachmatų lentoje, pridūrė jis.

Jis priminė, kad panašiu būdu Rusija iš karto pažeidė smūgių energetikos infrastruktūros objektams sustabdymo nuostatas ir, nepaisant to, kad Rijade sutiko šias nuostatas įgyvendinti iš naujo, ketvirtadienį smogė energetikos objektams Chersone.

Anot S. Horello, tolimesnė raida priklausys nuo to, ar ir kada Jungtinės Valstijos pakeis savo požiūrį, matydamos Rusijos nelankstumą ir nepatikimumą.

„Tikiuosi, kad ateis momentas, kai JAV pagaliau nustos pasiduoti Rusijai, o pradės daryti realų spaudimą, griežtinti sankcijas“, – sakė jis.

Europos „atsarginių pajėgų“ iniciatyva yra teigiama idėja, tai suteikia ukrainiečiams jausmą, kad jie gali laikytis ilgalaikės taikos siekiamybės kurso, ir tuo pačiu siunčia ženklą Kremliui, kad net jei JAV nebus tokia stipri, Europa liks su Ukraina.

„Bet tiesa, kad šiuo metu labai sunku įsivaizduoti, kaip tokia koncepcija galėtų būti įgyvendinta. Tuo tarpu šiuo metu net negalime nustatyti paliaubų Juodojoje jūroje detalių“, – pridūrė jis.

Jo nuomonei pritarė ir buvęs Pentagono štabo viršininko pavaduotojas Europos ir NATO reikalams Jimas Townsendas, šiuo metu Naujojo Amerikos saugumo centro (CNAS) ekspertas.

„Viršūnių susitikimas Paryžiuje buvo svarbus ir teigiamas, nes parodė, kad Europa jungiasi, buria „norinčiųjų koaliciją“ ir siekia būti stipresnė kariniu atžvilgiu. Tačiau kalbant apie Europos pajėgų Ukrainoje koncepciją, tai dar toli. Mums dar toli iki rimtų pokalbių šia tema pradžios“, – sakė jis.

Akivaizdu, kad Rusija į šias derybas nežiūri rimtai. Rusai vis dar nori kovoti, jie imituoja ir vilkina šias derybas ir greičiausiai niekas to nepakeis. „Manau, kad D. Trumpo administracija pamažu pradeda tai suprasti“, – sakė J. Townsendas.