„Tai neperžengia karo ribos.“ Kinija atskleidė kaip nupjaunami povandeniniai kabeliai (Video)

Rusija ir Kinija persekioja Vakarus atakomis, kurios, nors ir neperžengia karo ribos, atneša didelių nuostolių. Priešiškos veiklos spektras apima povandeninę telekomunikacijų infrastruktūrą. Kinija pripažino, kad turi specialų įrenginį tokioms užduotims atlikti, rašo žurnalistas Lukaszas Michalikas.

Povandeniniai kabeliai yra lengvas taikinys. Juos galima nesunkiai nutraukti jūros dugnu tempiant daug tonų sveriantį inkarą arba – esant jautresniems objektams, pavyzdžiui, dujotiekiui, gulinčiam jūros dugne – net pačią inkaro grandinę.

Tokius veiksmus atlikti gana paprasta, sunku įrodyti, kad kaltininkas veikė tyčia, o ne, pavyzdžiui, dėl ekipažo neatsargumo ar klaidos. Dėl šios priežasties povandeninė infrastruktūra pastaraisiais metais tapo daugelio išpuolių taikiniu. Kai kuriuos iš jų atliko Kinijos laivų savininkams priklausantys laivai.

Tačiau tokio tipo atakos vykdomos gana sekliuose vandenyse, kur gylis neviršija kelių dešimčių ar daugiausiai šimto metrų.

Tokiame gylyje esančią infrastruktūrą nesunku sunaikinti, tačiau ir jos remontas daugeliu atvejų bus gana paprastas.

Šiame kontekste Kinijos atskleista įranga tampa labai pavojingu ginklu. Valstybinės giliavandenių pilotuojamų transporto priemonių laboratorijos sukurtas sprendimas yra batiskafas, skirtas dirbti giliavandenėmis sąlygomis ir gali būti integruotas su įvairių tipų povandeniniais agregatais.

Remiantis oficialiais patikinimais, naujasis įrenginys skirtas jūrų išteklių tyrinėjimui ir buvo sukurtas kaip civilinės programos, susijusios su gelbėjimu ir jūrų kasyba, dalis, tačiau jo galimybės kelia susirūpinimą visame pasaulyje.

Jis pagamintas iš titano ir apsaugotas nuo dideliame gylyje esančio slėgio, jame sumontuotas kilovatų galios elektros variklis ir 150 milimetrų deimantinis diskas, veikiantis 1600 apsisukimų per minutę greičiu.

Nors disko dydis gali pasirodyti kuklus (populiarūs namų kampiniai šlifuokliai turi 110-125 mm skersmens diskus), kiniška įranga gali dirbti net iki 4000 m gylyje. Jis gali nupjauti kabelius, padengtus guma arba polimeru, taip pat tuos, kurie apsaugoti plienine pyne.

Kinija taip pat turi povandeninių transporto priemonių, galinčių naudoti naują įrangą. Dar 2020 metais Pekinas atskleidė pilotuojamo batiskafo „Striver“ (kin. Fendouzhe) galimybes. Per 12 valandų trukusią misiją trijų asmenų dalinys nusileido į Marianų įdubos dugną, pasiekdamas 10 909 m gylį.

Konstrukcijos, kuri turi atlaikyti apie 110 MPa slėgį, poreikiams, be kita ko, panaudotas specialus titano lydinys, taip pat naujo tipo baterija, kuri sumažina gaisro riziką kelių valandų trukmės povandeninių misijų metu.

Tarp „Striver“ esančių įrenginių išskirtinio dėmesio sulaukia du manipuliatoriai, galintys kelti iki 60 kg sveriančius objektus.

Be pilotuojamų transporto priemonių, Kinija pastaraisiais metais taip pat sukūrė giliavandenius dronus, tokius kaip „Haidou“, galinčius autonomiškai veikti labai dideliame gylyje.

Dar 2020 m. Lishui universiteto komanda paskelbė informaciją apie įrenginį, skirtą povandeniniams kabeliams pjauti „avarinėmis situacijomis“, kurios atsirastų, jei povandeniniai kabeliai būtų neteisėtai nutiesti netoli Kinijos pakrantės.

Prietaisas yra inkaro formos su ašmenimis, aprūpintas vario detektoriumi – metalu, kurio galima rasti ne tik pačiuose kabeliuose, bet ir, pavyzdžiui, apsauginiame šviesolaidžio apvalkale.

Detektoriaus užduotis yra patvirtinti, kad kabelis iš tikrųjų buvo nupjautas, o tai įrodytų ant ašmenų esančios vario dalelės.

Kam Kinija galėtų panaudoti tokius įrenginius? Scenarijų parašė Honkongo laikraštis „South China Morning Post“. Pekinas gali panaudoti povandeninę įrangą karui.

Be infrastruktūros, jungiančios Taivaną su pasauliu, Kinijos veiksmai gali apimti: povandeninius kabelius Guamo srityje, kur yra Amerikos karinė bazė – vienas iš svarbiausių vietų jėgų balanso Ramiajame vandenyne požiūriu.

Nors kabelių nukirpimas šiuo metu negarantuoja informacijos blokados, reikia atsiminti, kad povandeniniai kabeliai užtikrina maždaug. 95 proc. pasaulinė duomenų cirkuliacijos. Belaidis ryšys ne tik turi mažesnį pralaidumą, bet ir gali būti sutrikdytas.