Atšaukia sankcijas. Rusija susitarė su JAV

Prieš išsiųsdamas savo specialųjį atstovą Kirilą Dmitrijevą į Vašingtoną susitikti su Steve'u Witkoffu (atstovaujančiu JAV derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo), Vladimiras Putinas įteikė amerikiečiams nedidelę dovanėlę.

Jis pasirašė įsakymą, leidžiantį vieno didžiausių bankų „Goldman Sachs“ struktūrai parduoti devynių Rusijos įmonių akcijas: „Gazprom“, „Rosneft“, „Lukoil“, „Novatek“, „Rostelecom“, NLMK, „Inter RAO“, „Surgutneftegaz“ ir „Tatneft“.

Trečiadienį Maskvos biržos prekybos pabaigoje šis paketas kainavo 7,4 mlrd. (87 mln. USD).

Istorija pasikartojo kovo viduryje, kai pokalbio telefonu su D. Trumpu išvakarėse V. Putinas leido keliems Amerikos fondams parduoti Rusijos vertybinius popierius rizikos draudimo fondui „683 Capital Partners“.

Konkretūs popieriai tuomet nebuvo atskleisti – buvo tik viena sąlyga: šiuos popierius valdys dvi Rusijos įmonės. Naujame V. Putino įsakyme tokių apribojimų nėra.

V. Putinas davė leidimą „Balchug Capital“ fondui pirkti akcijas iš „Goldman Sachs“, kuri sausį išpirko – taip pat Putino leidimu – amerikiečių antrinį banką Rusijoje „Goldman Sachs Bank“.

Tai to paties pavadinimo Armėnijos investicinės bendrovės „David Amaryan“ fondas, kuris, jo duomenimis, valdo apie 2 mlrd. dolerių.

Ji jau įsigijo nemažai turto, kurį Vakarų kompanijos parduodavo prasidėjus karui, ypač didelį Maskvos prekybos ir pramogų centrą „Metropolis“ 2023 m., o 2024 m. pabaigoje – didelę Syktyvkaro faneros gamyklą. „Nedraugiškų“ šalių investuotojų vertybiniai popieriai ir pinigai Rusijoje įšaldyti specialiose „C“ tipo sąskaitose – tai buvo V. Putino atsakas.

Parduoti vertybinių popierių iš šių sąskaitų neįmanoma, o pinigų konvertuoti ar pervesti į užsienį negalima. 2022 metų rugpjūtį V. Putinas uždraudė be jo leidimo parduoti bet kokias energetikos ir strateginių įmonių bei bankų akcijas.

Valdžios institucijos šias sąskaitas pavadino „mainų fondu“ ir buvo pasiruošusios diskutuoti apie lėšų išėmimą iš ten tik tuo atveju, jei atsargos būtų atšaldomos.

Centrinio banko pirmininkė Elvira Nabiullina „683 Capital Partners“ suteiktą leidimą parduoti vertybinius popierius pavadino „epizodu“.

Dabar tai pasikartojo, o rinkos dalyviai tikisi, kad tai – tendencijos pradžia. Turtas iš sušalusių nerezidentų rankų pamažu patenka į Rusijos institucinių investuotojų rankas – tai naudinga visiems, džiaugiasi investicijų bankininkas Jevgenijus Koganas.

Užblokavus nerezidentų turtą, apie 75% Rusijos akcijų apyvartos tenka fiziniams asmenims.

Rusijos valdžia jau seniai siūlė įšaldytas užsienio investicijas iškeisti į Vakaruose užblokuotus Rusijos investuotojų vertybinius popierius – 2022 metais Centrinis bankas jas įvertino 5,7 trilijono rublių (61 mlrd. eurų), iš kurių apie 20% priklausė privatiems investuotojams.

V. Putinas Centrinio banko ir Finansų ministerijos siūlymu išleido dekretą, leidžiantį pasikeisti nedideles sumas – iki 100 tūkst. – pagal jį buvo apsikeista turto už 35 milijardus rublių (375 000 000 eurų). Tačiau reikalas nepažengė į priekį, nors Rusija pateikė pasiūlymų.

Po to, kai tapo žinomas pirmasis V. Putino ir D. Trumpo pokalbis telefonu ir atsirado vilčių greitai baigti karą, rizikingiausi investuotojai bandė užsidirbti iš Rusijos turto.

Pirmą kartą nuo karo pradžios užsieniečiai pradėjo investuoti pinigus į Rusijos obligacijas.

„Tai yra vadinamieji kaubojiški rizikos draudimo fondų pinigai, kurie netgi rizikuoja sankcijų režimu, kad per draugiškas jurisdikcijas įneštų mažas pinigų sumas“, – sako finansų viceministras Ivanas Čebeskovas.

Tai matyti iš OFZ (obligacijų) kainų ir rublio kurso dinamikos, kad pamažu pradeda tekėti kažkokie srautai. „Kol kas tai, žinoma, labai maži pinigai.“