„Šokas visiems. Durys uždarytos“

Kinijos viltys užmegzti dialogą su Vašingtonu žlugo po naujų JAV muitų.

Pekinas ruošiasi prekybos karui, rašo WSJ. Po Donaldo Trumpo sugrįžimo į JAV prezidento postą Kinija buvo nusiteikusi optimistiškai ir bandė elgtis atsargiai, tikėdamasi užmegzti dialogą su Amerikos puse ir pasiekti susitarimą, tačiau šią savaitę Baltųjų rūmų savininko įvesti muitai kardinaliai pakeitė Pekine nuotaikas.

Leidinys pažymi, kad nepaisant grasinimų įvesti tarifus rinkimų kampanijos metu, D. Trumpas nuo tokių žingsnių susilaikė pirmą dieną, kai tapo prezidentu.

Pekinas tikėjosi derybų galimybės, pavyzdžiui, dėl Kinijos amerikietiškų prekių pirkimo ir investicijų į JAV didinimo. Tačiau praėjusiomis savaitėmis Kinijos pareigūnai susidūrė su uždaromis durimis, bandydami susisiekti su nauja administracija.

Vasario mėnesį Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi bandė susitikti su JAV patarėju nacionalinio saugumo klausimais Michaelu Waltzu, bet nesėkmingai.

Staigus JAV muitų kiniškoms prekėms padidinimas iki 34 proc. pablogino situaciją, o bendras Kinijos gaminių importo muitų lygis padidėjo iki 76 proc.

Ekspertai teigia, kad tai gerokai daugiau nei 20 procentų tarifai, įvesti 2018 m., ir gali būti vertinama kaip „strateginis atitrūkimas“ nuo Kinijos.

Iškilo klausimai, ar Kinija gali veiksmingai derėtis su D. Trumpu, kad sumažintų spaudimą savo ekonomikai ir užkirstų kelią tolesniam santykių su Vašingtonu pablogėjimu, sakė Pekino patarėjai. Dėl naujausių D. Trumpo žingsnių Kinijos eksportas į JAV sumažės daugiau nei per pusę. Užuot tikėjęsis dialogo, Pekinas dabar ruošiasi rimtam prekybos karui.

Daugelis analitikų mano, kad D. Trumpo muitų politika gali turėti rimtų pasekmių pasaulinei prekybai, tačiau JAV prezidentas ir jo administracija ir toliau laikosi savo pozicijų, teigdami, kad ilgainiui tarifai bus naudingi Amerikai.

BILD redaktoriai Philipas Fabianas ir Eliasas Sedlmayras nustatė tris Amerikos lyderio politikos tikslus. Užsienio kompanijos atidarys gamyklas JAV. Baltųjų rūmų savininkas tikisi tokiu būdu paremti susilpnėjusią Amerikos pramonę ir sukurti naujų darbo vietų.

Tačiau, kaip pažymi užsienio prekybos ekspertė Samira Sultan iš Kelno ekonomikos instituto, šis planas atrodo mažai tikėtinas. Priežastis – JAV muitų politikos nestabilumas, kadangi D. Trumpas per dažnai keičia savo sprendimus, o investuotojai renkasi aiškią ir stabilią ilgalaikę perspektyvą.

Vienas iš D. Trumpo tikslų – papildyti JAV biudžetą per muitus. Tačiau, kaip pabrėžia Samira Sultan, šis tikslas prieštarauja pirmajam, nes jei užsienio įmonės atidarys savo gamyklas JAV, tada pajamų iš muitų bus mažiau arba jų visai nebus.

Kitos šalys nustos glostyti JAV. D. Trumpas piktinasi neigiamu prekybos su keliomis šalimis balansu, teigdamas, kad JAV importuoja daugiau prekių nei eksportuoja ir tai suvokiama kaip „apiplėšimas“.

Tačiau ekonomistai mano, kad neigiamas prekybos balansas nėra blogai. JAV perka daugiau nei parduoda, nes turi tam priemonių, o tai nebūtinai rodo ekonomikos problemas.