„To nebuvo nuo pandemijos pradžios. 3 000 000 000 000 į pragarą“ (Video)

Rinkų reakcija į JAV prezidento Donaldo Trumpo įvestus muitus yra beprecedentė ir dėl to gali kilti labai rimtos pasekmės.

Apie tai „NVBusiness“ rubrikoje rašo finansininkas, „First Kyiv Investment Club“ įkūrėjas Ivanas Kompanas.

„Išsivadavimo diena praėjo oriai – trilijonai dolerių buvo išlaisvinti iš tarptautinio kapitalo gniaužtų ir išmesti pavėjui.

Laisvė! Ketvirtadienį (balandžio 4 d. – red.) akcijų rinkų žlugimas po lemtingų JAV prezidento tarifų demonstravimo Rožių sode prie Baltųjų rūmų baigėsi beveik 3 trilijonų dolerių nuostoliu“, – pažymėjo I. Kompanas.

Jis taip pat pažymėjo, kad vien „Apple“ kaina per dieną sumažėjo 300 mlrd. dolerių.

„Ir tai toli gražu nėra faktas, kad smukimas baigėsi, nes penktadienį (balandžio 5 d. – red.) iki prekybos pradžios pagrindinių JAV indeksų ateities sandoriai ir toliau raudonavo, kaip ir visi kiti pasaulio indeksai, nuo Japonijos iki Europos.

Tokio nuosmukio rinkos nematė nuo 2020 metų kovo, kai prasidėjo pandemija“, – pabrėžė ekspertas.

„Tačiau kas tie rodikliai, kai didžiausias lyderis imasi istorinių veiksmų? Jam negali nepasisekti, viskas vyksta pagal planą ir tikrai tai vainikuos fantastiška sėkmė.“

„Tai yra puikus dalykas. Aš sakiau, kad bus būtent taip, ir taip yra...“ – žurnalistams sakė JAV prezidentas.

Tikiuosi, kad jis turėjo omenyje ne vertybinių popierių rinkos žlugimą, kuris jau įėjo į istoriją. Buvęs JAV iždo sekretorius Larry Summersas nuostabiai pakomentavo:

„Dažniausiai baisus kritimas rinkose įvyksta dėl bankų krizės, pandemijos, uragano ar nedraugiškų kitos šalies veiksmų. Mes nesame pripratę prie tokios rinkų reakcijos į JAV prezidento veiksmus, kuriais jis taip didžiuojasi. Istorija nežino tokių precedentų, o ši situacija yra labai pavojinga“.

Sunku nesutikti. Bet ne D. Trumpui, kuris nuoširdžiai įsitikinęs, kad yra teisus: „Rinkos klestės, birža klestės, klestės šalis!“, – pastebėjo ekspertas.

Pasaulio reakcija į D. Trumpo išdaigas, kitaip negalima pasakyti, buvo labai neigiama ir vieninga, nepaisant to, ar šalis yra JAV sąjungininkė, ar priešininkė. Štai keletas jų.

• ES: „Reagavimo priemonės jau rengiamos“;
• Kinija:„Panaikinkite tarifus arba imsimės atsakomųjų priemonių;
• Vokietija: „Turime daryti spaudimą prezidentui D. Trumpui“;
• Meksika: „Ruošiame didelio masto atsaką“.

„Tarptautinės agentūros, tokios kaip TVF ir Pasaulio prekybos organizacija, taip pat nėra JAV prezidento pusėje ir jau yra pareiškusios, kad muitai turės neigiamos įtakos pasaulinės prekybos apimtims ir sulėtins ekonomikos augimą“, – pabrėžė I. Kompanas.

Kalbėdamas apie tai, ar šalys susitars, ekspertas pažymėjo: „Jos tikriausiai bandys, nes kai kurioms, pavyzdžiui, Japonijai, D. Trumpo tarifų iniciatyvos kelia grėsmę nacionaliniu mastu. Apie norą sudaryti sandorį kalba ir britų politikai.

Tačiau kažkaip sunku įsivaizduoti, kad Kinija nuolankiai tylėtų ir susitaikytų su savo likimu. Bijau, kad mūsų laukia dar keli „linksmybių“ ratai. Tuo pat metu D. Trumpas spinduliuoja optimizmu: „Pasaulis nori suprasti, ar kaip nors įmanoma su JAV susitarti!

Atrodo, kad jis visiškai tiki, kad yra teisus, bet tokiuose reikaluose tikėjimas galbūt nėra pats geriausias patarėjas“.

Kartu atsakydamas į klausimą, kuo viskas baigsis, I. Kompanas pabrėžė: „Niekas tiksliai nežino, reikia bent šiek tiek palaukti, kol išsisklaidys rūkas“.

Tačiau UBS taip pat padidino infliacijos prognozę iki 5%, darant prielaidą, kad paskelbti tarifai taps nuolatiniai, ir sumažino JAV BVP augimo prognozę 1%. „Goldman Sachs“ prognozuoja, kad JAV ekonomikos augimas 2025 metais sulėtės 1,5%, o infliacija pakils iki 3,5%.

JAV recesijos tikimybė, bankininkų teigimu, vakar išaugo nuo 20% iki 35%. Be abejo, artimiausiomis dienomis sulauksime dar daugiau panašių kitų didžiųjų Volstryto bankų prognozių, o tai reiškia, kad žodis „stagfliacija“ vėl pasirodė horizonte didžiosiomis raidėmis.

Ir tik Baltuosiuose rūmuose, kurių savininkas, regis, tokių žodžių nemoka, viskas gerai - „išsivadavimo“ procesas tęsiasi, pasaulio lyderiai klaupiasi ant kelių ir ropščiasi derėtis, investuotojai krauna trilijonus dolerių į maišus, kuriuos veža į JAV, Amerika „vėl tampa didinga“ mums prieš akis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė įvedantis JAV muitus gaminiams iš daugumos pasaulio šalių. JAV įvedė bent 10% muitą praktiškai visoms į JAV importuojamoms prekėms, taip pat dar didesnius tarifus dešimčiai šalių, turinčių didžiausią prekybos su JAV deficitą.

Jungtinės Valstijos įves 20% muitus Europos Sąjungos šalims, 46% Vietnamui, 32% Taivanui, 24% Japonijai, 25% Pietų Korėjai, 36% Tailandui, 31% Šveicarijai, 32% Indonezijai, 24% Malaizijai, 49% Kambodžai, JK  10% ir PAR 30%.

Tokioms šalims kaip Rusija ir Baltarusija naujų tarifų nėra. Jungtinės Valstijos nurodė neįvedančios muitų importuojamoms prekėms iš Rusijos ir Baltarusijos, nes gaminiai iš šių šalių nėra tiekiami Amerikos rinkai.

Naujasis tarifas Ukrainai bus 10% – minimalus bazinis.

Toks pat apmokestinimas taikomas prekėms iš Australijos, JK, Brazilijos ir kitų šalių. Muitai įsigalios 2024 metų balandžio 9 dieną.

Be to, siekdamas išplėsti savo galias įvesti muitų tarifus kitoms šalims, JAV prezidentas paskelbė dekretą, kuriuo įvedė nepaprastąją padėtį, susijusią su grėsme šalies ekonomikai.

Be to, beveik iš karto pasirodė informacija, kad pasaulio ekonomika susidurs su trečiuoju pasauliniu nuosmukiu per 17 metų.

Tiesa, pats D. Trumpas teigė, kad JAV dėl naujų muitų gaus papildomus 7 trilijonus dolerių.