Kaip išrenkamas popiežius. „Konklavos paslaptys“

2025 m. balandžio 21 d. buvo paskelbta apie popiežiaus Pranciškaus mirtį. Jis 12 metų vadovavo Katalikų bažnyčiai, tapo pirmuoju popiežiumi iš Lotynų Amerikos (Argentinos), buvo prisimenamas dėl savo atvirumo, paprastumo ir pastangų priartinti Vatikaną prie žmonių.

Milijardui katalikų visame pasaulyje prasideda laukimas. Kai iš kamino virš Siksto koplyčios pakils balti dūmai, tai reikš, kad popiežius išrinktas. Bet kaip veikia šis procesas?

Kas išrenka popiežių?

Teisė išrinkti naują popiežių priklauso kardinolų kolegijai. Balsavime gali dalyvauti tik tie kardinolai, kuriems nėra sukakę 80 metų. Paprastai jų skaičius neviršija 120. Jų dalyvavimas laikomas moraline pareiga, nors galimos išimtys – pavyzdžiui, sunkios ligos atveju.

Šie kardinolai susirenka į konklavą, specialų uždarą rinkimų procesą. Žodis „konklava“ kilęs iš lotyniško cum clave – „po raktu“. Tai ne atskiras organas, o kardinolų kolegijos veiksmų per rinkimus forma. Visi dalyviai tiesiogine prasme yra izoliuoti Vatikane, kad galėtų visiškai slaptai pasirinkti Šventojo Petro įpėdinį.

Kardinolų gyvenimas konklavos metu

Konklavos metu visi kardinolai gyvena specialiame izoliuotame komplekse – Šventosios Mortos namuose (Domus Sanctae Marthae). Jų judėjimas griežtai ribojamas: tik tarp šio namo ir Siksto koplyčios, kur vyksta balsavimas, o vėliau akylai prižiūrint saugos tarnybai.

Griežtai draudžiama: telefonai, internetas ir kiti elektroniniai prietaisai, susirašinėjimas ir kontaktai su išoriniu pasauliu, garso ir vaizdo įrašai, bet kokie neleistini pokalbiai apie kandidatus.

Diskusijos tarp kardinolų leidžiamos tik maldos ir apmąstymų dvasia – be sąmokslo ir lobizmo.

Kada prasideda konklava?

Konklava prasideda ne anksčiau kaip 15 ir ne vėliau kaip 20 dieną po popiežiaus mirties. Procesas pradedamas iškilmingomis mišiomis Šv. Petro bazilikoje, po kurių kardinolai rinkėjai persikelia į Siksto koplyčią.

Ten jie prisiekia saugoti paslaptį, o po to popiežiaus ceremonmeisteris ištaria: Extra omnes! — Visi lauk! Tai ženklas, kad visi su konklava nesusiję asmenys palieka patalpas. Durys užsidaro ir prasideda konklava.

Kaip veikia balsavimas?

Pirmąją dieną vyksta tik vienas balsavimo turas. Nuo kitos dienos paprastai būna du raundai ryte ir du po pietų. Kandidatų sąrašų nėra: kiekvienas kardinolas gali pasiūlyti bet kurį kandidatą. Teoriškai popiežiumi gali būti renkamas bet kuris nevedęs katalikas, galintis būti įšventintas vyskupu. Praktiškai jie renkasi tik iš kardinolų.

Kardinolas užpildo balsavimo biuletenį, nedidelį lapelį su užrašu Eligo in Summum Pontificem (Išrenku aukščiausiuoju popiežiumi...), kuriame ranka įrašoma kandidato pavardė. Tada pagal rangą jis pakyla prie altoriaus ir sako:

„Prašau Kristaus, kuris bus mano Teisėjas, liudyti, kad tas, kurį išsirinkau, yra tas, kurį laikau vertu būti išrinktas Dievo valia“.

Balsavimo biuletenis dedamas į specialią balsadėžę. Po paskutinio balsavimo balsadėžė suplakama, kad susimaišytų biuleteniai. Trys rinkimų padėjėjai paeiliui skaito pavardes ir įrašo rezultatus. Balsavimas laikomas galiojančiu tik tada, kai biuletenių skaičius atitinka rinkėjų skaičių ir trys padėjėjai, atlikę bendrą patikrinimą, patvirtina tą patį skaičiavimo rezultatą.

Tęsinys kitame puslapyje: