„Lietuva. Baisiausias „greičio kalnelis“, į kurį gali patekti bet kuri armija“

„Ar JAV ir Europos Sąjunga kariniu  būdu įsikištų, jei Rusija bandytų užvaldyti Estiją, Latviją ar Lietuvą?“ – klausia JAV tinklaraštininkas Adomas Roachas. Taip. 

Estija yra mažiausia iš šių trijų Baltijos šalių, bet ekonomiškai gana svarbi ES, taip pat labai svarbi Suomijai. Suomius ir estus sieja kalbinė tapatybė ir etninis paveldas, kuris Europoje tapo gana menkas.

Latvijoje iš visų trijų gyvena daugiausiai etninių rusų. Kai kurios iš šių šeimų čia gyvuoja šimtus metų, nuo caro laikų. Tai sukelia tam tikrą etninę trintį, nes latviai dar ne visai pamiršo Sovietų Sąjungos „konkursų administracijas“. Latviai užmezgė savo strateginę partnerystę su Vakarų valstybėmis ir palaiko tvirtus ekonominius ryšius su Švedija ir Jungtine Karalyste. Abi jos yra karine prasme stiprios.

Lietuva ypatinga tuo, kad joje beveik nėra etninių rusų, o šalis daugiausia katalikiška. Ji taip glaudžiai susijusi su Lenkija, kad kartais pagalvoju, kad jų ministrai kasdien vykdo konferencinius pokalbius. Joms net nereikėtų susiskambinti, jei vienai iš jų būtų kaip nors grasinama. Jos turi iš anksto nustatytus karinius atsakus.

Lenkija turi trečią arba ketvirtą pagal dydį kariuomenę Europoje. Lenkija neslėpė, kad bet koks Baltijos šalių puolimas būtų karo veiksmas prieš Lenkiją.

JK turi panašią perspektyvą. Dabar ji yra daug toliau, tačiau jos karinis jūrų laivynas yra gerokai didesnis nei vidutinis ir iš esmės taptų Lenkijai stipria ugnies parama, atremiant „kažką“, įsiveržusį į Baltijos šalis.

Dabar atkreipkite dėmesį, kad aš net nepaminėjau nei ES, nei NATO, nei JAV. Tai, ką rašiau aukščiau, yra tik paprasta geopolitika.

Suomija ir Švedija tradiciškai yra neutralios. Tačiau nepriklausomos Baltijos šalys šioms dviem Šiaurės šalims buvo ekonominė palaima.

Visos šios iki šiol mano paminėtos šalys yra Europos Sąjungoje. ES turi abipusės gynybos sąlygą, kaip ir NATO. Teisinė bazė jau egzistuoja.

Danijai tai taip pat nepatiktų. Tai priartintų ją prie ekspansyvios imperijos ir geostrategiškai ji yra tokioje padėtyje, kurioje būtų kita šalis, į kurią taikysis agresorius. Ji kontroliuoja prieigą prie pačios Baltijos jūros.

Dabar Vokietija gali svyruoti, bet žmonės gali būti ir ne tokie neapsisprendę. Kai kurie iš jų gyveno už geležinės uždangos, kuri perskyrė jų šalį. Žvelgiant geopolitiniu požiūriu, jie taip pat negali sau leisti būti apatiškiems. Lenkija gali tapti de facto Rytų ir net Vidurio Europos lydere, jei per Vokietija ilgai sėdės sudėjus rankas.

Yra dar prestižo reikalas, į kurį reikia atkreipti dėmesį. Vokietija jau kurį laiką buvo dominuojantis balsas ES. Neryžtingumas baigsis šioje teorinėje krizėje.

Dabar būkime praktiški. Jei „kas nors“ įsiveržs į Baltijos valstybę, Lenkija imsis NATO 5 straipsnio. Tai yra geopolitinis žingsnis. Tai pašalina lėtai judančių ir pernelyg svarstančių NATO narių, turinčių nedidelę politinę frakciją, teigiančią, kad „Baltija tikrai per maža“, balso galimybę.

Nors žinoma, kad daugelis NATO narių neprisiėmė finansavimo įsipareigojimų, jos visos žino, kad Lenkija tai padarė. Tiesą sakant, kai kuriais metais jos dalis buvo gerokai didesnė. Taip yra ir Baltijos šalyse.

Tiesą sakant, jos galėjo pailsėti, nes Lenkija buvo tvirtovė išoriniame NATO perimetre. 

Taigi Europa turi susitaikyti arba užsičiaupti.

Dabar, kai bus panaudotas NATO 5 straipsnis, JAV pradės karą. Tai tikrai neturėtų kelti abejonių. Nesvarbu, ar Baltuosiuose rūmuose sėdi visiškas idiotas, ar Kongresas pilnas niekšų ir debilų. JAV pradės karą, nes Pentagonas iš esmės išmestų visus, kurių keliai silpni. 

Taigi JAV įsitraukimas yra neišvengiamas.

Atminkite, kad jei prezidentas yra net pusiau kompetentingas, o Kongresas nėra pilnas kvailių, pakeliui į Europą jau bus keli divizijos dydžio kariniai elementai. Gerokai prieš faktinį 5 straipsnio panaudojimą.

Net nepaminėjau, kad Baltijos šalys jau turi „užtvaros“ karius. Tai nedideli kontingentai, dažniausiai pulkas arba brigada, skirti gynybai stiprinti ir aktyviai treniruotis su vietinėmis pajėgomis. Šiuo metu Baltijos šalyse yra JAV, Prancūzijos ir JK kariai. Italai dažnai turi ką nors rajone, o ir danai dažnai ten sukasi.

Dabar JAV divizijos dydžio pajėgoms perkelti į Europą prireikia maždaug mėnesio. 5-oji jūrų pėstininkų divizija gali būti greitesnė. Tačiau tai nereiškia, kad JAV ir Kanados užtarimas užtruks labai ilgai. JAV turi greito dislokavimo pajėgas, kurios gali judėti labai greitai.  Ne visas kontingentas, o tos dalys, kurios agresoriui trenks į veidą, gali būti per tris dienas. Oro pajėgos gali tiesiog skristi. JAV karinis jūrų laivynas jau bus netoliese, tai jų reikalas.

Kanados kariai šaltu oru yra stebėtinai vikrūs. Po kelių dienų jie turės daug berniukų Norvegijoje. Galbūt net Suomijoje.

Supraskite ir Baltijos šalys puikiai žino, kad jos yra pažeidžiamos. Jų karinėje gynybinėje doktrinoje į tai atsižvelgiama. Įsiveržimas į Estiją bus iš esmės asimetriškas konfliktas. Estai neatsilaikys, bet smogs į agresorių iš šonų. Latvijoje „viskas viduje“. Jie labai stipriai stums vienoje vietoje ir stabdys puolimą, kol kaimynai smogs į šonus. Lietuviai yra gerai ginkluoti, pasirengę greitai judėti, kaip ir prancūzai, kad galėtų diktuoti, kur kovoti, ir atremti, kol atvažiuos lėčiau judantys lenkų sunkieji šarvuočiai.

Baltijos šalys tikisi užleisti savo žemes, bet ketina kiekvieną centimetrą padaryti skausmingą. Jos praktikuoja smūgius ir bėgimą net civiliniu lygiu.

Įsiveržimas į bet kurią ar visas tris iš karto tam tikru momentu sustos. Čia yra esmė. Pabaltijiečiai žino, kur jie yra, todėl jų gynybinė laikysena yra baisiausias „greičio kalnelis“, į kurį gali patekti bet kuri armija.

Tai veikia, nes jie tiki platesniu kariniu Aljansu. Jų darbas yra sukurti netvarką priešo pajėgose, kad atėjus sunkiesiems smogikams, šlavimas būtų pražūtingas.

Šios trys šalys bus labai sumuštos, jos tai žino. Jos pripažino šią realybę, bet taip pat žino, kad įsiveržimas į jas iš tikrųjų bus geopolitinė savižudybė.

Priešo savižudybė yra jo galutinis tikslas šiame scenarijuje. Sukurti „vienkartinį“ karą. Kad šito šmėkla nepersekiotų jų anūkų. Norint sukurti tokią schemą, reikia drąsos.

Manau, kad Ukraina, Moldova ir Sakartvelas yra vienintelės Europos šalys, į kurias „kažkas“ galėtų įsiveržti ir nesusidurti su neišvengiamu Vakarų pykčiu.

Rusijos armija iš esmės yra archajiška. Nuo Vakarų ji atsilieka mažiausiai 40 metų. Tam tikru mastu tai liečia Baltijos šalis, kurios treniruojasi su profesionaliausiomis kariuomenėmis pasaulyje. Jos gali neturėti „Vakarų valstybių“ biudžetų, tačiau turi prieigą prie visų tų kolektyvinių žinių ir pagrindinių įgūdžių rinkinių, kurie leido joms pritaikyti savo kariuomenę prie konkrečių poreikių.

Tai, ką Baltijos šalys padarė per pastaruosius trisdešimt metų, yra nuostabu. Jos visiškai atnaujino visas savo visuomenes, ekonominius modelius, politines sistemas, švietimo struktūras ir karinę filosofiją, kad nepaprastai gerai integruotųsi į Vakarus.

Taip, Vakarai gins Baltiją. Baltija yra vienas iš Vakarų ideologijos triumfų.