„Esame istorijos lūžio taške“

Prieš 33 metus. Iš Ričardo Niksono atmintinės, 1992 m. kovo mėn.:

„Daug kartų girdėjome, kad „Šaltasis karas“ baigėsi ir Vakarai jį laimėjo.

Tai tik pusė tiesos. Komunistai pralaimėjo „Šaltąjį karą“, bet Vakarai jo dar nelaimėjo. Komunizmas žlugo, nes jo idėjos žlugo. Šiandien yra išbandomos laisvės idėjos.

Jeigu joms nepavyks užtikrinti geresnio gyvenimo Rusijoje ir kitose buvusiose sovietinėse respublikose, į valdžią ateis naujas ir pavojingesnis despotizmas, kai žmonės laisvę iškeis į saugumą ir savo ateitį patikės senoms rankoms su naujais veidais.

Esame istorijos lūžio taške. Demokratinės revoliucijos Sovietų Sąjungoje istorinė reikšmė palyginama tik su tokiais įvykiais kaip Napoleono pralaimėjimas Vaterlo mieste 1815 m., Versalio taikos konferencija 1919 m., NATO ir Maršalo plano sukūrimas 1948 m. Sovietų Sąjungos sutramdymą lėmė tai, kaip į šias kritines akimirkas reagavo didžiųjų valstybių vadovai.

Nors šiandien susiduriame su tokiomis pačiomis galimybėmis ir pavojais, Vakarams iki šiol nepavyko išnaudoti momento ir formuoti ateinančių penkiasdešimties metų istoriją.

Rusija yra raktas į sėkmę. Būtent ten bus laimėtas arba pralaimėtas paskutinis „Šaltojo karo“ mūšis. Statymai negalėjo būti didesni.

Jei Rusijoje vyraus laisvė – jei prezidento B. Jelcino ekonominės reformos paskatins sukurti sėkmingą rinkos ekonomiką – ateitis žada karinių išlaidų sumažinimą, bendradarbiavimą įveikiant pasaulines krizes ir ekonomikos augimą, plečiantis tarptautinei prekybai.

Dar svarbiau, kad laisvės sėkmė atsilieps paskutinėse pasaulio izoliuotose komunizmo tvirtovėse – Šiaurės Korėjoje, Kuboje, Vietname ir Kinijoje. Jų lyderiai patirs nenugalimą spaudimą žengti pirmuosius žingsnius politinės reformos link.

Jei B. Jelcinas žlugs, ateinančių penkiasdešimties metų perspektyvos yra niūrios. Rusijos žmonės į komunizmą negrįš.

Tačiau į valdžią ateis naujas, pavojingesnis despotizmas, paremtas ekstremistiniu rusų nacionalizmu. Turime prisiminti, kad dar prieš komunizmą Rusija turėjo septynis šimtmečius siekiančią ekspansinę tradiciją.

Naujojo despotizmo lyderiai, kurie jau susiorganizavo perimti valdžią, jei B. Jelcino reformos žlugs, kursto nacionalistines aistras ir išnaudos Rusijos žmonių polinkį sunkiais laikais atsisukti į stiprią ranką – net į diktatūrą.

Jei įsivyraus naujas despotizmas, bus prarasta visa, kas buvo laimėta per didžiąją taikią 1991 metų revoliuciją. Karas gali prasidėti visoje buvusioje Sovietų Sąjungoje, nes nauji despotai panaudos jėgą Rusijos „istorinėms sienoms“ atkurti.

Naujoms Rytų Europos demokratijoms iškils pavojus. Kinijos totalitarai lengviau atsikvėps. Naujasis Rusijos režimas, kurio lyderiai draugaus su buvusiais klientais Irake, Sirijoje, Libijoje ir Šiaurės Korėjoje, kels grėsmę mūsų interesams karštuose pasaulio taškuose.

Jis parduos įprastinius ginklus, balistines raketas ir branduolines technologijas bet kuriam pirkėjui. Naujasis Rusijos despotizmas, įkvėptas imperinio nacionalizmo, atitrauktas nuo mirštančio tikėjimo komunizmu bagažo, būtų dar pavojingesnis nei sovietinis totalitarizmas.

Jei Rusijoje žlugs laisvė, pamatysime, kad pasaulį apėmusi laisvės banga ims trauktis, o ateityje bus diktatūra, o ne demokratija.“