„Ukraina įžengia į cugcvangą. Liko tik 2 scenarijai“

Ukrainos, JK, Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų atstovų susitikimą Londone, kuriame turėjo būti aptartas taikus karo sprendimas, buvo nuspręsta atidėti. Prieš tai Vakarų žiniasklaida aktyviai skelbė straipsnius, kuriuose teigiama, kad susitikime planuojama aptarti karo fronto linijoje įšaldymą ir okupuoto Krymo pripažinimą „rusišku“. O dabar JAV viceprezidentas J. D. Vance'as atvirai pareiškė, kad Vašingtonas pasiūlė Ukrainai ir Rusijai įšaldyti karą ir apsikeisti teritorijomis, rašo Andrejus Zolotarevas, politologas, analitinio centro „Trečiasis sektorius“ direktorius.

Iš tiesų eufemizmas „derybos atidėtos“ tik užmaskuoja liūdną realybę, kad susitikimas neįvyko. Po V. Zelenskio pareiškimo, kad Kyjivas nesutinka su sąlygomis, kurios numato Rusijos jurisdikcijos Kryme pripažinimą, RF faktinę 20% Ukrainos teritorijos kontrolę ir Zaporižios atominės elektrinės perdavimą JAV kontrolei.

Visiškai aišku, kad D. Trumpo plane buvo numatytos būtent šios nuolaidos. Jo iniciatyva nebuvo plačiai viešinama, nes akivaizdu, kad jis kalbėjo apie taiką Ukrainos sąskaita.

Dabar Ukraina turi dvi galimybes.

Pirmoji – sutikti su nepadorios taikos sąlygomis, kurias siūlo D. Trumpas. Tai ne kapituliacija, o pralaimėjimo kare pripažinimas. Pabrėžiu, kad tai sukels toli siekiančias pasekmes ir stipriausią vidinį politinį konfliktą Ukrainoje.

Taip pat nebus jokių saugumo garantijų – 28 susitarimai, kuriuose neva buvo kalbama apie saugumo garantijas, pasirodė esą tušti popieriai. Be to, šalis gautų dar 100 milijardų dolerių skolą amerikiečiams su 4% metinėmis palūkanomis. Tai sudaro daugiau nei 200 milijardų dolerių, ir šios skolos, atsižvelgiant į Ukrainos ekonomikos būklę, atiteks jos proproanūkiams.

Be to, Ukrainos visuomenė nepriims šios taikos versijos. Nepaisant nuovargio, psichologinės depresijos ir netikrumo, ukrainiečiai tam nėra pasiruošę.

Antroji – tęsti karą, bet be Jungtinių Valstijų dalyvavimo. Amerikiečiai gali pasitraukti iš proceso ir perduoti Ukrainą Europai. Jie sako, kad jeigu remiate Kyjivą, tai ir toliau jį remkite. Tuomet Ukrainai teks kovoti, pasikliaujant savo menkais ištekliais ir menka Europos partnerių parama.

Sakoma, kad Amerikos karinė pagalba nebeatlieka tokio paties vaidmens kaip anksčiau, o frontą išlaiko iš kiniškų komponentų surinkti dronai. Tačiau tai nėra visiškai tiesa, nes per trejus metus Jungtinių Valstijų finansinės ir karinės pagalbos apimtis siekė maždaug 114 milijardų dolerių. Tačiau, pavyzdžiui, Prancūzija – antra pagal dydį Europos ekonomika – suteikė tik 4,65 milijardo eurų pagalbos. E. Makronas, kaip lyderis, kalba daug ir gražiai, bet rezultatas akivaizdus – Amerikos pagalbos Ukrainai apimtis yra beveik 25 kartus didesnė nei Prancūzijos.

Todėl vilties sulaukti Europos paramos mažai. Kai kurie ypač pozityvūs tinklaraštininkai mano, kad dėka Europos pagalbos netgi bus įmanoma kontratakuoti. Deja, daugumos Europos šalių ekonominė ir finansinė padėtis neleidžia teikti tokio masto karinės pagalbos. Kiekviena šalis turi savo problemų. Tarkime, Prancūzijoje jau svarstomas pirmalaikių parlamento rinkimų klausimas. Vokietija išgyvena biudžeto krizę: šalis, kuri prieš 10 metų turėjo 100 milijardų eurų perteklių, dabar turi 25 milijardų eurų deficitą.

Mažai tikėtina, kad Berlynas galės sau leisti suteikti Ukrainai pagalbą – kelias dešimtis naikintuvų, tankų, pėstininkų kovos mašinų ir kitų ginklų, kaip vokiečius paragino Ukrainos nuolatinis atstovas JT Andrijus Melnikas. Lygiai taip pat galėtume paraginti Jungtines Valstijas skirti pusę iš 10 savo amerikiečių lėktuvnešių atakos grupių, siekiant nugalėti agresorių. Visa tai yra fantazija, o realybė tokia, kad Europos Sąjungos šalių kariniai ir finansiniai pajėgumai yra labai riboti.

Taigi, atsiduriame cugcvango situacijoje, kai kiekvienas tolesnis veiksmas veda prie dar blogesnių sąlygų. Sąžiningumo dėlei reikėtų pažymėti, kad galima kiek nori kritikuoti D. Trumpo tironiją, tačiau Ukrainos vyriausybė taip pat turėtų numatyti situacijos raidą bent keliais žingsniais į priekį. 

Taip pat nepamirškime, kad D. Trumpas yra labai specifinis asmuo. Jis mato ukrainiečių silpnąsias vietas ir puikiai supranta, kad šiuo metu jie neturi stiprios pozicijos. Todėl elgiasi taip: stiprieji daro, ką nori, o silpnieji – ką privalo. Ir diktuoja savo sąlygas Ukrainai.

Tačiau tai dar ne pabaiga – karas tęsis. Išdžiūvusi dirva ir atsiradusi žaluma sukuria palankias sąlygas puolimo veiksmams, kuriais agresorius bandys pasinaudoti. Manau, kad turėtume tikėtis, jog Rusijos armija tęs puolimo operacijas visame fronte. Ieškos silpnos vietos gynyboje, kad pabandytų pakartoti situaciją, panašią į praėjusių metų įvykius prie Očeretino, kai dėl to viskas ten ėmė griūti kaip domino kauliukai, o padėtis stabilizavosi tik prie Pokrovsko, prieš tai praradus Kurachovą, Vugledarą ir kitas gyvenvietes.

Kremlius suinteresuotas dialogu su Jungtinėmis Valstijomis, sankcijų spaudimo mažinimu ir diplomatinės izoliacijos įveikimu, ką Maskvai beveik pavyko padaryti. Tačiau Rusija neketina nutraukti karo. Be to, nemažai daliai Rusijos visuomenės, pripildytai šovinistinės patriotinės propagandos, karo sustabdymas atrodys kaip sandoris. Juk eilinis žmogus ten pasisako už Ukrainos nustūmimą iki kapituliacijos ribos. Kremlius tai mato ir puikiai supranta, kad tokiu atveju visuomenė klaus, kodėl buvo pralieta tiek daug kraujo, ir ar tai tikrai buvo padaryta tik dėl šimtų tūkstančių kvadratinių kilometrų. Daugelis Rusijoje nesutiks su karo pabaiga.

Nemanau, kad Jungtinės Valstijos rytoj ar poryt staiga užtrenks duris ir pasitrauks iš derybų proceso. Nes JAV nėra vien tik D. Trumpas. Žinoma, D. Trumpas, kuris jau pavadino karą „Bideno karu“, norėtų užfiksuoti pralaimėjimus ir pasitraukti iš derybų. Tačiau jei taip atsitiks, Amerikos silpnumo akimirka bus matoma visam pasauliui. Tai Jungtinių Valstijų nesugebėjimas įvykdyti sau išsikeltos užduoties. Ir bus visa krūva žmonių, norinčių išbandyti Valstijas. Nuo Irano ir husių iki visų kitų.

Todėl manau, kad JAV vis tiek dės tam tikras pastangas, kad priverstų Ukrainą sutikti su jų sąlygomis. Labiausiai tikėtina, kad artimiausiu metu gali būti pradėti tyrimai, pagalbos auditai arba asmeninės sankcijos. D. Trumpas spaus Kyjivą, bet mažai tikėtina, kad amerikiečiai iš karto užtrenks duris.