Keičiasi prieiga prie grynųjų pinigų. Su šia problema susidursite Lenkijoje, Čekijoje ir Vokietijoje

Pastaraisiais metais stebima ryški tendencija – Čekijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje mažėja veikiančių bankomatų skaičius. Pagrindine šio pokyčio priežastimi įvardijamas vis didėjantis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais populiarumas. Bankams aktyviai diegiant naujas finansines technologijas, natūraliai mažėja ir grynųjų pinigų prieinamumas visuomenei.

Remiantis Čekijos portalo iDNES.cz duomenimis, šioje šalyje bankomatų mažėjimo tendencija yra akivaizdi. 2021 metais šalyje veikė 5721 bankomatas, o 2024 metais jų skaičius susitraukė iki 5434. Ekspertai teigia, kad tam didelę įtaką daro sparčiai populiarėjantys atsiskaitymai banko kortelėmis ir mobiliaisiais įrenginiais. Bankai, siekdami optimizuoti savo veiklą, vis daugiau investicijų nukreipia į mobiliąsias technologijas, kurios mažina fizinių bankomatų poreikį.

Vis dėlto, šis bankomatų skaičiaus mažėjimas gali tapti rimtu iššūkiu tiems gyventojams, kurie vis dar pirmenybę teikia tradiciniams atsiskaitymo būdams grynaisiais pinigais. Kita vertus, finansų institucijos, reaguodamos į besikeičiančius klientų lūkesčius, aktyviai kuria ir diegia įvairius mobiliųjų ir internetinių mokėjimų sprendimus, kurie leidžia sumažinti bankomatų tinklo priežiūros ir eksploatavimo išlaidas.

Analogiški pokyčiai fiksuojami ir kaimyninėje Lenkijoje. Lenkijos nacionalinio banko duomenys rodo, kad 2024 metų kovo mėnesį šalyje veikė 20 869 aktyvūs bankomatai. Palyginimui, 2023 metų gruodį jų skaičius buvo 1300 vienetų didesnis. Lenkijos bankai taip pat pabrėžia mobiliųjų mokėjimo sistemų plėtrą kaip vieną iš prioritetinių savo veiklos krypčių.

Panaši situacija stebima ir Vokietijoje. Remiantis „Deutsche Welle“ informacija, 2023 metais šalyje veikė apie 51 800 bankomatų, o tai yra mažiau nei 2015 metais, kuomet jų skaičius siekė 61 100. Šią tendenciją taip pat lemia besikeičiantys vartotojų įpročiai ir didėjantis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais populiarumas.

Be to, reikšmingą įtaką grynųjų pinigų naudojimui gali turėti ir Europos Sąjungos planuojami apribojimai. ES svarsto galimybę priimti teisės aktą, kuriuo maksimali grynųjų pinigų mokėjimo suma būtų apribota iki 10 000 eurų. Taip pat planuojama įvesti tapatybės patikrinimą atliekant bet kokias operacijas, viršijančias 3000 eurų. Šiais apribojimais siekiama efektyviau kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu.

Apibendrinant, galima teigti, kad mažėjantis bankomatų skaičius yra natūrali pasekmė besikeičiančių mokėjimo įpročių ir technologinio progreso finansų sektoriuje. Nors tai gali sukelti tam tikrų nepatogumų daliai visuomenės, bankai aktyviai ieško alternatyvių ir patogių atsiskaitymo būdų, o planuojami ES masto grynųjų pinigų operacijų apribojimai gali dar labiau paskatinti atsiskaitymų negrynaisiais pinigais plėtrą. Ar tai reiškia grynųjų pinigų eros pabaigą? Laikas parodys.