„Bevardis. Skubiai atgaivinamas spec. dalinys“

Popiežiaus laidotuvių dieną pasaulio dėmesys nukryps į Romą. Šeštadienio (2025 m. balandžio 26 d.) įvykis yra didžiulis iššūkis Italijos sostinės saugumo pajėgoms. Apie savo dalyvavimą paskelbė daugybė valstybių vadovų, įskaitant JAV prezidentą Donaldą Trumpą.

2005 m. balandžio mėn. pamatyti popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuves į Amžinąjį miestą atvyko daugiau nei keturi milijonai žmonių, lydimų daugelio tarptautinių lyderių. Tuo metu netikėtai pasirodęs lėktuvas sukėlė nerimą praėjus trims valandoms po ceremonijos. Italijos naikintuvas F16 privertė jį nusileisti, kai žvalgybos šaltiniai perspėjo apie galimą bombą, tačiau, laimei, tai buvo klaidingas pavojaus signalas.

Popiežiaus testamentas dar labiau apsunkina italų karabinierių užduotį: kadangi jis palaidotas už Vatikano ribų, policija turi stebėti didesnę teritoriją. Oro erdvė taip pat kelia nerimą, ne mažiau svarbu ir 2005 m. incidentas.

Slaptas karinis dalinys, kuris specializuojasi gynyboje nuo dronų, stebės Romos ir Vatikano dangų per Pranciškaus laidotuvių procesiją. „Negaliu atskleisti padalinio pavadinimo – jis yra slaptas – todėl kariuomenėje jis net neturi įvardijimo, bet jis dangų skenuos ieškodamas dronų“, – britų spaudai sakė Franco Fantozzi, vyresnysis saugumo patarėjas iš „International SOS“. Taip pat buvo įvestas skrydžių draudimas.

Grėsmės lygis buvo tyliai padidintas, todėl visame mieste buvo sustiprintos saugumo priemonės. Specialusis padalinys, kuris paprastai dislokuojamas krizių zonose, yra šių priemonių dalis.

Pranciškus laužo tradicijas, norėdamas būti palaidotas už Vatikano ribų, Santa Maria Maggiore bazilikoje. Tai atspindi jį, kaip liberalesnį dvasinį lyderį. Pamaldos po jo mirties skirtos aiškiai parodyti, kad atsisveikinama ne su galingu žmogumi, o su Kristaus ganytoju ir mokiniu.

Be D. Trumpo, kuris dėl laidotuvių pirmą kartą per antrąją kadenciją vyksta į užsienį, apie savo dalyvavimą patvirtino ir Ukrainos bei Prancūzijos valstybių vadovai Volodymyras Zelenskis ir Emmanuelis Macronas, taip pat Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Vokietijos delegacijai vadovauja federalinis prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, lydimas federalinio kanclerio Olafo Scholzo. Friedrichas Merzas, tikėtinas kitas kancleris, nedalyvaus, rašo BBC. Galimi Pranciškaus įpėdiniai jau pasiruošę.