Jie neturi kariuomenės, nors priklauso NATO. Jie bijo Trumpo žvilgsnio

Nuo tada, kai Donaldas Trumpas atkreipė savo ir viso pasaulio dėmesį į Grenlandiją, netoliese esanti Islandija yra labai sunerimusi. Kai kurie gyventojai baiminasi, kad jų šalis taps kita teritorija, kuria susidomės amerikiečiai. Saloje prasideda diskusijos, ar atėjo laikas investuoti į gynybą.

Šalyje gyvena mažiau nei 400 tūkst. gyventojų. Ji yra viena iš NATO steigėjų, bet neturi kariuomenės. Dešimtmečius islandai ramiai gyveno svarbių įvykių periferijoje, rašo „The Wall Street Journal“.

Konservatyvus dienraštis pažymi, kad dabar „sala, esanti į pietus nuo poliarinio rato, susiduria su augančia rizika, susijusia su padidėjusia karine veikla tolimojoje šiaurėje“. Tai ir Europos šalių, bet taip pat JAV bei Rusijos veikla. Klimato kaita pradeda ją įgalinti – šylantis klimatas atveria vandens kelius, kurie anksčiau buvo nepraplaukiami.

WSJ rašo, kad kai kurie gyventojai, stebėdami, kas vyksta aplink Grenlandiją, jaučiasi neramiai. Islandija gali tapti kita augančio priešiškumo tarp prezidento Donaldo Trumpo administracijos ir Europos auka. Islandai bijo D. Trumpo žvilgsnio.

Nuo pat antrosios kadencijos Baltuosiuose rūmuose pradžios jis ir jo komanda teigia, kad Jungtinėms Valstijoms reikia Grenlandijos (kuri priklauso NATO narei Danijai) dėl nacionalinio ir tarptautinio saugumo priežasčių. D. Trumpas užsiminė, kad JAV galėtų nupirkti salą, tačiau neatmetė jėgos panaudojimo galimybės.

Grenlandijos valdžia jau kelis mėnesius kartoja, kad sala neparduodama ir nenori priklausyti Jungtinėms Valstijoms. Ji kaltina amerikiečius, kad šie su ja elgiasi kaip su objektu ir „be pagarbos“.

Tuo tarpu balandžio viduryje JAV žiniasklaida pranešė, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę kiekvienam Grenlandijos piliečiui pasiūlyti 10 000 dolerių čekį per metus, kaip plano perimti salos kontrolę, dalį. Apie tai pranešė „The New York Times“.

Jungtinės Valstijos laiko Islandiją ir Grenlandiją itin svarbiomis savo saugumui, pabrėžia „The Wall Street Journal“.

Dienraštis rašo, kad islandai šiuo metu svarsto, ar jie turėtų būti aktyvesni gynybos srityje ir atnaujinti stojimo į ES derybas, kurias nutraukė 2013 m. Jis priduria, kad Islandijos ministrė pirmininkė Kristrun Frostadottir planuoja surengti šiuo klausimu referendumą ne vėliau kaip 2027 m. Kai kurie islandai mano, kad dėl Donaldo Trumpo politikos šiuos sprendimus reikia paspartinti.

„Islandijoje niekada nebuvo visuomenės paramos kariuomenei ir nemanau, kad ji bus artimiausioje ateityje“, – WSJ sakė gruodžio pabaigoje pareigas pradėjus eiti Islandijos vyriausybės vadovė.

„Tai nereiškia, kad negalime turėti aktyvios gynybos ir būti aktyviose sąjungose, o gynyba yra svarbi“, – sakė ji.

Islandija, kaip ir kitos Šiaurės šalys, jau seniai bando užkirsti kelią Arkties militarizavimui. Kadangi tai nebeįmanoma, islandai dabar diskutuoja, kaip galėtų atrodyti išplėstinė teritorijos gynyba. K. Frostadottir patvirtina, kad ji atidžiai stebi įvykius Grenlandijoje, su kuria palaiko glaudžius ryšius, rašo WSJ.