Į Europą važiuoja ešelonais. Vokietija pašiurpusi. „Rusija mus varo į bankrotą“

2024 m. rusiškų trąšų importas į Europos Sąjungą išaugo 33 proc., o Rusija dabar yra svarbiausia tiekėja, importuojanti 6,2 mln. tonų. Trąšos nėra įtrauktos į sankcijų sąrašus, todėl Rusijos prekyba trąšomis ir jų eksportas yra legalus.

Per pirmąsias savaites po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, mineralinių trąšų kainos Vokietijoje pakilo nuo 250 eurų iki net 1000 eurų už toną. Nuo tada jos buvo labai nepastovios ir nuolat sekė dujų kainas, nes dirbtinės trąšos sudaro daugiau nei 90 procentų gamtinių dujų.

„Kremlius tai daro tyčia“

Didžiausios Vokietijos trąšų gamintojos „SKW-Piesteritz“ generalinis direktorius Carstenas Franzke mano, kad Rusija sąmoningai varo Vokietijos gamintojus į bankrotą, siūlydama dempingo kainas Europos rinkoje.

„Konkurentas iš Rusijos gali pagaminti trąšas daug pigiau. Įtariame, kad dalis gamtinių dujų ten gamintojams yra prieinama beveik nemokamai“, – sakė Franzke.

Norvegijos bendrovė „Yara“, viena didžiausių amoniako gamintojų pasaulyje, mano, kad nepriklausomybės nuo autokratinių valstybių išsaugojimas ir maisto gamybos srityje turi būti strateginis tikslas. Jos nuomone, Rusija specialiai bando eliminuoti šią strateginę pramonės šaką Europoje, kad ją susilpnintų.

Dirbtinės trąšos suteikia augalams reikalingų medžiagų, tokių kaip azotas (N), fosforas (P) ir kalis (K), tinkamam jų vystymuisi. Be dirbtinių trąšų žemės ūkio derlius būtų daug mažesnis. Apskaičiuota, kad dirbtinių trąšų naudojimas padvigubina arba patrigubina pasėlių derlių, palyginti su netręštais dirvožemiais. Maždaug pusė pasaulinės maisto gamybos priklauso nuo dirbtinių trąšų, ypač tokių pagrindinių kultūrų kaip kviečiai, kukurūzai ir ryžiai.