„Aš klydau dėl Putino.“ Buvęs NATO vadovas atskleidė didžiausią savo klaidą

Penktadienį buvo išleisti buvusio NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogho Rasmusseno memuarai. Buvęs Aljanso vadovas knygoje prisipažįsta, kokia buvo didžiausia jo politinė klaida. Tai buvo klaidingas Vladimiro Putino ketinimų supratimas. 

„Rusijos lyderis buvo tarsi „chameleonas“ ir „tik apsimetinėjo esąs provakarietiškas“, – sakė Rasmussenas. 

Didžiausia buvusio NATO vadovo politinė klaida

Politikas, vadovavęs Šiaurės Atlanto aljansui nuo 2009 iki 2014 m., o 2001–2009 m. buvęs Danijos premjeru, savo knygoje „At turde“ („Išdrįsti“) teigia, kad didžiausia jo politinė klaida buvo manymas, jog Putinas atsigręš į Vakarus. 

„Tikėjausi glaudaus bendradarbiavimo“, – prisipažįsta jis.

Rasmussenas prisimena savo 2002 m. susitikimą su tuometiniu JAV prezidentu Bušu jaunesniuoju (valdžioje 2001–2009 m.), kuris, kaip pranešama, išreiškė pasitikėjimą Putinu. 

„Kai kurie mūsų kariuomenės karininkai skeptiškai vertina Rusiją, jie vis dar mąsto kaip Šaltojo karo laikais, bet aš pažvelgiau Putinui į akis ir mačiau jame draugą“, – perfrazuoja Bušo žodžius Rasmussenas.

Neteisingas Putino ketinimų supratimas

Buvęs NATO generalinis sekretorius klaidingą Putino ketinimų supratimą sieja su tuo, kad „jis visada elgėsi kaip KGB agentas“. 

„Jis buvo tarsi chameleonas, apsimetinėjo esąs provakarietiškas, bet vos tik pajuto, kad Rusija pakankamai stipri, puolė savo kaimynus: 2008 m. Sakartvelą, 2014 m. Ukrainą ir vėl 2022 m.“, – prisimena Rasmussenas.

„Putinas gerbia tik vieną dalyką“

„Po daugelio metų bendravimo su Putinu priėjau išvadą, kad jis gerbia tik vieną dalyką – stiprią valdžią, todėl nėra prasmės jam paklusti“, – sako Rasmussenas.

Jis kalba apie tarptautinės bendruomenės nuolaidas Hitlerio teritorinėms pretenzijoms, kurios vietoj taikos lėmė Antrojo pasaulinio karo protrūkį.

Vakarai tai pastebėjo per vėlai

Knygoje jis pripažįsta, kad Vakarai, terorizmą laikydami pagrindiniu savo priešu, per vėlai pastebėjo, jog Rusija ruošiasi konfrontacijai.

Rasmussenas įtaria, kad tuometiniai Europos lyderiai, tokie kaip Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas ir Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi, daugiau ar mažiau sąmoningai ignoravo Rusijos grasinimus, baimindamiesi dėl savo ekonomikos būklės. Buvo nuogąstavimų, kad investicijos į gynybą nesulauks rinkėjų palaikymo.

Danijoje visuomenė Rasmusseną suvokia kaip premjerą, prisidėjusį prie šalies karinių išlaidų mažinimo. Dabartinė Danijos vyriausybė bando pakeisti šią tendenciją.

„Tik Putino pralaimėjimas gali užtikrinti taiką ir stabilumą Europoje“

Buvęs NATO generalinis sekretorius, turėdamas omenyje JAV ir Rusijos suartėjimą po Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus, teigia, kad „šiuo metu atrodo, jog Trumpas šiame pasaulyje turi tik vieną draugą ir tai yra Putinas“. Jis siūlo, kad stipriausios pasaulio demokratijos, kurias Rasmussenas vadina demokratų septynetu, susivienytų prieš Jungtines Valstijas vadovaujant Trumpui. Šiai grupei priklauso ES, Jungtinė Karalystė, Kanada, Australija, Japonija, Pietų Korėja ir Naujoji Zelandija.

Apie tebesitęsiantį Rusijos įsiveržimą į Ukrainą Rasmussenas rašo: „Kelias į jo pabaigą eina per visišką Rusijos pralaimėjimą“. 

„Tik Putino pralaimėjimas gali užtikrinti taiką ir stabilumą Europoje“, – pridūrė jis.

Danijos dienraštis „Berlingske“ rašė, kad buvusio NATO vadovo ir Danijos ministro pirmininko knygą „turėtų perskaityti kiekvienas, besidomintis politika“. Apžvalgininkas prisiminimams skyrė keturias žvaigždutes iš šešių.