„Genialus ir žaibiškas ėjimas. Šokas net Trumpui“

Gegužės 10 d. Kyjive lankėsi „Norinčiųjų koalicijos“ lyderiai – Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Lenkijos ir JK ministrai pirmininkai Donaldas Tuskas ir Keiras Starmeris bei Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.

Jie paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame paragino V. Putiną sudaryti 30 dienų paliaubas. Po to, gegužės 11-osios naktį, V. Putinas padarė pareiškimą, kuriame, be kita ko, pasiūlė Ukrainai atnaujinti derybas Stambule nuo 2025 m. gegužės 15 d., faktiškai atmesdamas siūlomas paliaubas nuo gegužės 12 d.

Po to Rusijos propagandistai pradėjo girti savo lyderį, kaip jis meistriškai „pralenkė“ Vakarus ir „trenkė V. Zelenskiui per nosį“. Tačiau jų euforija truko neilgai.

Tą vakarą Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad tikisi paliaubų pradžios gegužės 12 d., ir ketvirtadienį, gegužės 15 d., Stambule asmeniškai susitiks su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu deryboms. Rusų propagandistų balsai staiga nutilo. O ką mano ekspertai?

Oleksandras Merežko, parlamentaras, Aukščiausiosios Rados užsienio politikos ir tarpparlamentinio bendradarbiavimo komiteto pirmininkas, teisės mokslų daktaras:

„Situacija klostosi įdomiai. Čia netgi yra įdomi veiksmų seka. Pirma, „norinčiųjų koalicijos“ pareiškimas-ultimatumas Putinui. Jei palygintume tai su šachmatų terminologija, tai būtų šachas. Labai teisingas žingsnis, kurį D. Trumpas palaikė.

Tada provokuojantis V. Putino pareiškimas naktį, kuriame ignoruojamas „norinčiųjų koalicijos“ pareiškimas ir siūloma derėtis Stambule. Įdomu tai, kad D. Trumpas per savo socialinį tinklą paskelbia pareiškimą, kuriame iš esmės palaiko V. Putiną. Manau, kad prieš tai jis kalbėjosi su S. Vitkoffu ir įtikino jį, kad reikia daryti spaudimą V. Zelenskiui. D. Trumpas spaudžia, siūlydamas derėtis „nedelsiant“.

Ir čia V. Zelenskis atliko žaibišką, genialų ėjimą. Net nesitikėjau šito. Ukrainos prezidentas asmeniškai pakvietė V. Putiną į Stambulą.

Ir dabar artėjame prie šio veiksmo kulminacijos. V. Zelenskis parodė, kad V. Putinas blefuoja. Dabar V. Putinas negali siūlyti jokios delegacijos. Jis pats vykti bijo. Manau, jis būtų atvykęs, jei D. Trumpas būtų jam daręs spaudimą. Bet, mano nuomone, D. Trumpas to nedarys.

V. Zelenskis savo pareiškimu žengė netikėtą žingsnį. Manau, net D. Trumpą tai šokiravo.

Dabar rusai galvoja, ką daryti. Jų propagandistai jau skleižia žinią, kad, pirma, V. Zelenskis neva yra neteisėtas, todėl nėra prasmės su juo derėtis. Antra, jie remiasi V. Zelenskio dekretu, draudžiančiu derybas su V. Putinu.

Ką čia galima pasakyti? Neteisėtumas, na, gerai. Taigi pats V. Putinas pasiūlė derybas. V. Zelenskis sutiko. Kalbant apie dekretą, V. Zelenskis jį išleido tam, kad kiti, pavyzdžiui, S. Boiko, nesikreiptų į V. Putiną. Šis dekretas neliečia paties V. Zelenskio, nes derybos priklauso jo kompetencijai.

Dabar visas pasaulis laukia, kas nutiks gegužės 15 d.

Sunku nuspėti, kas bus. Jei V. Putinas neatvyks, V. Zelenskis gali surengti konferenciją Stambule ir kreiptis į D. Trumpą. Pranešama, kad valstybės sekretorius Marco Rubio gegužės 15 d. lankysis Stambule.

Tikimybė, kad Putinas vyks į Stambulą, yra 50/50.“

Stanislavas Želikovskis, politikos mokslų daktaras, tarptautinis ekspertas:

„Situacija įdomi. Neįmanoma 100% numatyti, kas bus toliau. Į „norinčiųjų koalicijos“ ultimatumą V. Putinas atsakė savo naktiniu kreipimusi. Tačiau Rusijos diktatorius neketino susitikti su V. Zelenskiu. V. Putino tikslas – kad V. Zelenskis atsisakytų. Jis vylėsi, kad kadangi egzistuoja V. Zelenskio dekretas, draudžiantis derybas su V. Putinu, V. Zelenskis pareikš, kad nenori susitikti su nusikaltėliu. O tada V. Putinas atsigręš į D. Trumpą ir apkaltins Ukrainą nesugebėjimu susitarti. Tačiau V. Zelenskis žengė neįprastą ir, mano nuomone, kūrybingą žingsnį.

V. Putinas dabar atsidūrė keblioje padėtyje. Jis „susiplanavo pasimatymą“ kaip vyras, o dabar turi pasirodyti, o jei nepasirodys, atrodys kaip silpnavalis. Ir čia jam kyla klausimų. O ką pasakys jo žmonės? Ką pasakys Kinija? O ką pasakys jo vadinamieji sąjungininkai? O jei V. Putinas atvyks į Stambulą, jam teks sutikti su tam tikromis nuolaidomis.

V. Putinas bijo vykti į Turkiją, nes supranta, kad pasaulis jį laiko nusikaltėliu. Nors Turkija neratifikavo Romos statuto, Turkija vis dar yra NATO šalis, o R. T. Erdoganas palankiai vertina Ukrainą ir pripažįsta jos teritorinį vientisumą.

Todėl nemanau, kad V. Putinas atskris. Ir čia aš prognozuoju du scenarijus.

Pirma. Rusijoje šiomis dienomis įvyks koks nors sabotažas ar teroristinis išpuolis su aukomis, dėl kurio V. Putinas apkaltins Ukrainą ir nevyks į Stambulą, nes lyderis sunkiais laikais turėtų būti su žmonėmis, o su teroristais bendrauti neįmanoma. Jis tai paaiškins D. Trumpui.

Antras scenarijus. Rusija šiomis dienomis surengs masinį puolimą prieš Ukrainą, ne veltui ji grasina „Orešnikui“ ir taip priverčia V. Zelenskį nepasitraukti. Tačiau šis scenarijus gali netikti V. Putinui, nes net ir po Rusijos išpuolio prieš Ukrainą V. Zelenskis gali vykti į Stambulą.

Esu linkęs manyti, kad V. Putinas pasirinks pirmąjį scenarijų. Jis turi tokią patirtį.

Deja, mes žinome priešo gudrumą.

Tai yra, D. Trumpo terminologija tariant, V. Putinas bandė žaisti su pažymėtomis kortomis, bet mato, kad nepavyksta, ir dabar nori apversti lošimų stalą. Netikiu, kad V. Putinas atvyks į Stambulą.“

Jevgenijus Magda, politologas, Pasaulio politikos instituto direktorius:

„Dabar matome daugiavektorinį pastangų užbaigti karą Ukrainoje intensyvėjimą. Manau, kad mūsų laukia labai intensyvios veiklos simuliacija. Galima pritariamai vertinti „norinčiųjų koalicijos“ vizitą į Kyjivą ir bendravimą su D. Trumpu, tačiau reikia pripažinti, kad V. Putino pozicija, naudojant refleksyvios kontrolės D. Trumpo atžvilgiu elementus, yra palankesnė ir tai nėra paslaptis. Ten rusai geriau valdo procesą, todėl D. Trumpas išgirdo V. Putino raginimą Stambule vesti vadinamąsias tiesiogines derybas, pagrįstas 2022 m. sudarytais susitarimais, ir darė politinį spaudimą V. Zelenskiui, pamiršdamas viską, ką dieną prieš tai buvo sakęs „norinčiųjų koalicijos“ atstovams.

Nemanau, kad V. Putinas atvyks į Stambulą, tai visiškai ne jo stilius. Tačiau akivaizdu, kad karo užbaigimo galimybių paieškos procesas tęsis, ir manau, kad Ukrainos valdžia turi pakeisti savo komunikacijos modelį ir pradėti kalbėtis su savo piliečiais apie tai, kaip sunku bus užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą. Nors nekalbame apie užbaigimą, o geriausiu atveju apie sustabdymą.“