„Centre Nabiulina. Tai mirties nuosprendis?“ Kas nutiko Rusijoje

Patyręs precedento neturintį vyriausybės ir stambaus verslo spaudimą, Rusijos centrinis bankas vakar paskelbė šiek tiek sušvelninantis savo pinigų politiką. Pagrindinė palūkanų norma buvo sumažinta nuo 21% iki 20%.

Šis sprendimas, kurį daugelis vadina labiau simboliniu gestu nei esminiu kurso pokyčiu, tarp ekonomistų sukelia karštas diskusijas: ar tai padės atgaivinti stagnuojančią ekonomiką, ar, priešingai, pasmerks ją hiperinfliacijos bedugnei, kurią išpūtė pernelyg didelės išlaidos karui.

Rusijos centrinio banko pirmininkė Elvira Nabiulina ir jos komanda pastaraisiais mėnesiais atsidūrė galingo lobistinio spaudimo epicentre. Aukšta pagrindinė palūkanų norma, anksčiau įvesta siekiant pažaboti infliaciją, kurią pirmiausia sukėlė Rusijos agresijos prieš Ukrainą finansavimas, tapo rimta kliūtimi ir taip sunkioje padėtyje atsidūrusiai ekonomikai. Rusijos vyriausybė atkakliai reikalavo sumažinti palūkanų normą, o kai kurie pareigūnai netgi viešai ragino imtis šio žingsnio.

Centrinis bankas savo sprendimą aiškina „infliacinio spaudimo mažinimu“ ir netgi „ekonomikos grąžinimu į augimą“, nors daugelis ekspertų abejoja tokių optimistinių prognozių pagrįstumu. Tačiau oficialiame Centrinio banko pranešime spaudai įspėjama apie „griežtų pinigų politikos sąlygų“, būtinų infliacijos tikslui pasiekti iki 2026 m., išlaikymą. Tai reiškia, kad didelės pinigų kainos laikotarpis Rusijoje greitai nesibaigs.

Centrinio banko pasirinkimas – tai balansavimas ant plonos linijos. „Finam“ ekonomistė Olga Belenkaja anksčiau Centrinio banko dilemą apibūdino kaip „pasirinkimą tarp dviejų rizikų“: viena vertus, aukšto tarifo išlaikymas kelia grėsmę įstumti ekonomiką į gilią recesiją, kita vertus, jo sumažinimas gali lemti infliacijos nevaldymą.

„Bloomberg Economics“ ekonomistas Aleksas Isakovas taip pat linko prie agresyvesnio mažinimo poreikio (iki 18–19 %), atkreipdamas dėmesį į Rusijos ekonomikos susitraukimą 1,2 % 2025 m. pirmąjį ketvirtį ir į „manevro erdvės“ buvimą dėl tam tikro infliacijos sulėtėjimo.

Šio sprendimo kontekstas yra nepaprastai svarbus. 2024 m. spalį bazinė palūkanų norma buvo padidinta iki rekordinių 21 %. Šis žingsnis, kurį lėmė staigus infliacijos padidėjimas, yra tiesiogiai susijęs su plataus masto karo prieš Ukrainą finansavimu. Rusijos ekonomika dabar patiria didžiulį spaudimą: sankcijos, kapitalo nutekėjimas ir, svarbiausia, astronominės biudžeto išlaidos karinei mašinai, dėl kurių kainos sparčiai kyla.

Žinomas ekonomistas Viačeslavas Širiajevas į Centrinio banko sprendimą reagavo niūriai lakoniškai: „Centrinio banko palūkanų norma sumažinta iki 20 %. Labas, hiperinfliacija!“

Ši frazė aiškiai atspindi daugelio ekspertų baimes. Jie perspėja, kad nors nominalios palūkanų normos sumažinimas gali atrodyti kaip bandymas paremti verslą dabartinėje aplinkoje, kurioje dėl karinio konflikto įsišaknijo infliacijos veiksniai, šis žingsnis kelia pavojų sukelti nekontroliuojamą kainų augimą. Atrodo, kad Rusijos ekonomika renkasi vieną iš dviejų neigiamų scenarijų.