„Nustojo mokėti atlyginimus.“ Rusijoje baigėsi pinigai

„Rosstat“ statistikos duomenimis, Rusijos įmonės patiria vis daugiau problemų mokėdamos atlyginimus.

2025 m. balandžio mėn. pabaigoje pradelsta darbo užmokesčio skola šalyje pasiekė 1,482 mlrd. rublių (16,3 mln eurų) – tai didžiausias lygis nuo 2021 m. Palyginti su gruodžio mėn., pradelstų mokėjimų apimtis padidėjo 65 %, o palyginti su 2024 m. balandžio mėn. – net 240 % (3,4 karto).

Statistikos duomenimis, beveik visi darbo užmokesčio vėlavimai įmonėse (daugiau nei 99 %) yra susiję su „nuosavų lėšų trūkumu“. Per metus darbuotojų, kurie laiku negavo pinigų, skaičius išaugo 1,5 karto – iki 7,2 tūkst. žmonių.

Rusijos nepriklausomų profesinių sąjungų federacija (FNPR) fiksuoja darbo užmokesčio nemokėjimo problemą, ir dabar ji yra opesnė nei ankstesniais metais, teigia organizacijos socialinių ir darbo santykių departamento vadovas Olegas Sokolovas. „Kol kas vėlavimai ir nemokėjimai nėra kritiniai, tačiau ši tendencija auga“, – teigia jis.

Atlyginimų skolų krizės epicentru tapo statybų pramonė, kurią paveikė hipotekų žlugimas ir staigus centrinio banko bazinės palūkanų normos padidinimas. „Rosstat“ duomenimis, statybų įmonių pradelstų atlyginimų skola – 921 mln. rublių (10 mln. eurų). Dar 296 mln. rublių (3,3 mln. eurų) nesumokėtų atlyginimų sukaupė mokslo ir technikos organizacijos, apie 100 mln. rublių (1,1 mln. eurų) – gamybos įmonės.

Atlyginimų vėlavimai padažnėjo dėl bendros ekonominės padėties, pastebi Aleksandras Safonovas, Finansų universiteto prie Vyriausybės profesorius. Ekonomikos sulėtėjimas, padidėjusios sankcijos ir brangios paskolos dėl rekordinės Rusijos Federacijos centrinio banko palūkanų normos paveikė įmonių balansus – nuo ​​didžiausių iki mažiausių. Įmonių pelnas iki pirmojo ketvirčio pabaigos sumažėjo 34 proc., o kas penkta gamybos sektoriaus įmonė susidūrė su sunkumais grąžindama skolas (remiantis Makroekonominės analizės ir trumpalaikio prognozavimo centro skaičiavimais).

Atlyginimų mokėjimai vėluoja ir didžiosiose valstybinėse statybvietėse: gegužę pamainomis dirbantys darbininkai, pasamdyti statyti Baimsko gamyklą Čiukotkoje, liko be atlyginimo, o vasarį ir federalinio greitkelio M-12 Maskva–Jekaterinburgas statytojai pranešė apie masinį atlyginimų nemokėjimą.

Esant dideliam baziniam tarifui, organizacijos vėluoja mokėti ne tik darbuotojams, bet ir rangovams, naudodamos šias lėšas kaip „nemokamą skolinimą“, – situaciją apibūdina O. Sokolovas. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad ypač piktnaudžiauja didelės korporacijos, turinčios monopoliją ar dominuojančią padėtį pramonėje: dėl to jų rangovams sunku mokėti atlyginimus ir netgi gresia bankrotas.