„To nebuvo nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.“ Rusiją metė antra pagal svarbą šalis

Vladimiras Putinas turi daug ryšių su Vokietija, kur sovietmečiu dirbo KGB rezidentu. Dar simboliškiau yra tai, kad jo veiksmai išprovokavo faktinį abiejų šalių prekybos santykių nutrūkimą.

Vokietijos rusiškų prekių pirkimai susitraukė 95 % nuo prieškario laikų ir yra mažiausi nuo SSRS žlugimo. Panašus vaizdas stebimas ir su vokiškų prekių pardavimais Rusijoje.

Prieš V. Putino pradėtą ​​karą Ukrainoje Vokietija buvo antra pagal dydį Rusijos prekybos partnerė pagal bendrą prekybos apyvartą (po Kinijos): 2021 m. ji sudarė 59,7 mlrd. eurų.

Tačiau dabar Vokietija iš Rusijos praktiškai nieko neperka: nuo paskutinių prieškario metų iki 2024 m. importas sumažėjo 94,6 % ir sudarė tik 1,8 mlrd. eurų, pranešė Federalinė statistikos tarnyba (Destatis). Vokietijos eksportas į Rusiją per tą patį laikotarpį sumažėjo 71,6 % iki 7,6 mlrd. eurų.

Pirmieji statistiniai duomenys apie prekybą su Rusija po Vokietijos suvienijimo 1990 m. spalį ir SSRS žlugimo 1991 m. gruodį pradėti skaičiuoti 1993 m.

Tuo metu importas iš Rusijos sudarė 10,72 mlrd. Vokietijos markių, o eksportas – 11,39 mlrd. markių. Perskaičiavus šias sumas į eurus, gaunamos atitinkamai 5,48 mlrd. eurų ir 5,82 mlrd. eurų vertės.

Nuo 1979 iki 1999 m. kelios Europos šalys, vėliau sudariusios euro zoną, veikė Europos valiutų kurso mechanizme, kuriame valiutų kursai buvo susieti tarpusavyje ir galėjo svyruoti tam tikruose intervaluose. 1999 m., įvedus  eurą, markių kursas buvo fiksuotas ties 1,95583 DM/euras.

Taigi, praėjusiais metais Vokietija importavo rusiškų prekių maždaug 3 kartus mažiau nei 1993 m. Ir tendencija toliau mažėti tęsiasi: 2025 m. balandžio mėn. pirkimai iš Rusijos, palyginti su praėjusių metų balandžio mėn., sumažėjo dar 22,6 % ir sudarė tik 100 mln. eurų.

Kalbant apie vokiškų produktų tiekimą Rusijai, jų vertė vis dar šiek tiek didesnė nei 1993 m., bet, matyt, neilgam. Remiantis naujausiais „Destatis“ duomenimis, balandžio mėnesį eksportas sumažėjo 9,3 % ir sudarė tik 600 mln. JAV dolerių.

Pagrindinės prekės, kurias Vokietija pirko iš Rusijos, buvo dujos ir nafta, ir ši priklausomybė tik didėjo, atsižvelgiant į naujų dujotiekių „Nord Stream 1“, kuriuo tiekimas prasidėjo 2011 m. pabaigoje – 2012 m. pradžioje, ir „Nord Stream 2“ (kurį Vokietija atsisakė sertifikuoti 2022 m. vasarį), statybą. 2021 m. žalia nafta ir gamtinės dujos buvo svarbiausios prekės iš Rusijos, sudarančios 58,8 % viso importo iš šios šalies, kurio vertė siekė 19,5 mlrd. eurų.

Tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą ir 17 sankcijų paketų Vokietija nustojo pirkti angliavandenilius iš Rusijos ir gerokai sumažino kitų prekių importą, palikdama tik nedidelį kiekį metalų, cheminių medžiagų, maisto produktų ir pašarų.

Tuo pačiu metu Vokietija anksčiau buvo vienas pagrindinių pramonės įrangos šaltinių Rusijai, sudariusių daugiau nei penktadalį (21,9 % arba 5,8 mlrd. eurų) viso Vokietijos eksporto.

Po jos sekė automobiliai ir atsarginės dalys (16,5 %) bei chemijos produktai (11,4 %). Dabar daugiausia išlieka vaistai ir chemijos produktai, taip pat šiek tiek įrangos.

Kadangi kai kurie tiekimai į Rusiją vis dar vyksta, o prekių srautas iš jos praktiškai išseko, Vokietija 2024 m. turėjo prekybos perteklių su ja, kuris anksčiau posovietinėje istorijoje buvo pastebėtas tik tris kartus: tais pačiais 1993 m., per „Covid“ 2000 m. ir taip pat 2023 m., kai Rusijos žaliavų gamintojai jau buvo praradę Vokietijos rinką.

Palyginimui: 2022 m., kai Vokietija vis dar pirko rusišką iškastinį kurą, kurio kainos buvo smarkiai išaugusios, ji užfiksavo rekordinį 21,8 mlrd. eurų prekybos deficitą.

„Destatis“ pažymi, kad 2024 m. perteklius buvo rekordinis nuo SSRS žlugimo.

Dėl V. Putino sukelto karo Rusija Vokietijos tiekėjų sąraše pakilo iš 12 į 59 vietą (o jos dalis Vokietijos importe sumažėjo nuo 2,8 % iki 0,1 %) ir pirkėjų sąraše iš 15 į 36 vietą (jos dalis pasikeitė nuo 1,9 % iki 0,5 %).