„Jau per vėlu. Kryžiaus žygis prieš Maskvą“

Ukraina niekuo negali priversti savo partnerių Europoje ir JAV įvesti griežtesnes sankcijas Rusijai. Taip pat neturėtume to tikėtis viršūnių susitikimo Kanadoje, naujienų agentūrai PAP sakė Ukrainos karybos portalo „Defence Express“ ekspertas Ivanas Kyryčevskis.

Didžiojo septyneto (G7) lyderių viršūnių susitikimas Kananaskyje, Albertoje, prasidės birželio 15 d. ir tęsis iki birželio 17 d. G7 sudaro Kanada, kuri pirmininkauja grupei nuo sausio iki šių metų pabaigos, taip pat Prancūzija, Japonija, Vokietija, Italija, JK ir JAV. G7 darbe taip pat dalyvauja Europos Sąjunga. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad gavo kvietimą į viršūnių susitikimą.

„Jau per vėlu. Kalbėti apie tai, kad Jungtinės Valstijos įves kažkokias sankcijas, mano nuomone, yra tiesiog absurdiška. JAV jau pradeda akivaizdžiai ignoruoti ir pažeidinėti mūsų karinę paramos bazę“, – vertino ekspertas.

Pasak I. Kyryčevskio, Ukraina negali tikėtis, kad situacija pasikeis po G7 lyderių viršūnių susitikimo Kananaskyje, Kanadoje. „Ko turėtume tikėtis? Nebus taip, kad Europos lyderiai stebuklingai susirinks, surengs naują kryžiaus žygį prieš Rusijos imperializmą ir pakartos 1610 m. įvykius, kai lenkai pasiekė Maskvą. To nebus“, – pabrėžė jis.

„Mums tereikia sutelkti dėmesį į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rėmimą – kito pasirinkimo neturime“, – pridūrė jis.

Pasak jo, „Rusijos vykdomas masinis Ukrainos apšaudymas yra nekintančio Rusijos imperializmo prigimties rezultatas, nieko daugiau ir nieko mažiau. Sunku prisiminti bent vieną išpuolį prieš Kyjivą per pastaruosius trejus metus, kuris nebūtų didelio masto.“

2024 m. birželį rusai per išpuolius Ukrainos teritorijoje dažniausiai naudojo nuo 20 iki 50 įvairių tipų dronų. Praėjusių metų spalį ir lapkritį šis skaičius išaugo iki 80–100 dronų per dieną, o 2025 m. sausį – iki 100–200 dronų, daugiausia paleidžiamų naktį.

Pastarąjį mėnesį Rusija muša rekordus masinėmis atakomis, dažnai per vieną naktį naudodama daugiau nei 350–400 dronų. Tai kelia vis didesnį iššūkį Ukrainos oro gynybos pajėgoms.

„Rusija demonstruoja, kad yra pasiryžusi kelti grėsmę visam civilizuotam pasauliui ir naudoja Ukrainą kaip savotišką bandymų poligoną – parodyti, kad gali sukelti dar daugiau problemų Vakarų šalims“, – pažymėjo I. Kyryčevskis.

Eksperto nuomone, rusai, atsižvelgiant į galimas būsimas derybas Turkijoje, nori parodyti, „kad nėra prasmės su jais derėtis. (...) Rusija tik nori, kad pasaulis priimtų jos sąlygas“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pirmadienį pareiškė, kad Ukraina tikisi, jog G7 lyderiai Kanadoje vyksiančiame viršūnių susitikime nuspręs sumažinti maksimalią rusiškos naftos kainą iki 30 dolerių už barelį. A. Sybiha teigė, kad vienas iš pagrindinių veiksnių, galinčių priversti Rusiją siekti teisingos taikos, yra tolesnis sankcijų griežtinimas.

Pasak jo, „vis dar yra pakankamai sričių ir pramonės šakų, kuriose galime padidinti sankcijų spaudimą, ir tai turėtų būti pražūtinga Rusijos ekonomikai“. Be to, veiksnys, galintis priversti Rusiją sudaryti teisingą taiką, yra įšaldytas turtas.

„Čia reikia daugiau valios, daugiau ryžto. Ir tai tikriausiai yra vienas iš sprendimų, kurių galima tikėtis iš G7 lyderių lygio susitikimo formato“, – pabrėžė jis.

Antradienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė, kad 18-ajame sankcijų pakete siūloma sumažinti naftos barelio kainos ribą nuo 60 iki 45 JAV dolerių. 18-ojo sankcijų paketo pasiūlyme taip pat numatytas draudimas vykdyti operacijas su Rusijos dujotiekiais „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“. Jame taip pat numatyti 22 bankai, kurie dalyvauja apeinant sankcijas, taip pat daugiau Rusijos šešėlinio laivyno laivų.