„Prasideda tobula audra.“ Rusijos vadovybė skelbia apie neišvengiamą krachą

Rusijos bankai susiduria su vis didesniais sunkumais dėl nemokamų paskolų ir per ateinančius 12 mėnesių šalyje įžvelgiama visapusiškos bankų krizės grėsmė. Apie tai pranešė „Bloomberg“, remdamasi keliais bankininkais ir dokumentais, atspindinčiais neviešą statistiką.

Agentūros pašnekovų teigimu, problemos mastas vertinamas trilijonais rublių: bankininkai nerimauja, kad vis daugiau įmonių ir mažmeninių klientų negali grąžinti paskolų dėl didelių palūkanų normų.

Oficialūs Centrinio banko duomenys neparodo tikrojo galimos katastrofos masto, pabrėžia „Bloomberg“ šaltiniai. Remiantis reguliuotojo statistika, balandžio pabaigoje probleminių įmonių skolų dalis sudarė 4 proc. ir praktiškai neaugo, o paskolų fiziniams asmenims dalis siekė 5,5 proc.

Tačiau iš tikrųjų viskas yra daug blogiau: skolininkai atideda mokėjimus, todėl paskolos dar neįtraukiamos į statistiką kaip probleminės, o iš tikrųjų didelė dalis paskolų jau negrąžinama pagal grafiką, teigia „Bloomberg“ šaltiniai.

Padėtis bankų sistemoje tampa pavojinga, pabrėžia jie: statybų įmonės patiria problemų, pramonė ir net Rusijos ekonomikos karinis sektorius pradeda stagnuoti.

Dėl to didėja rizika, kad kitais metais, jei sąlygos nepasikeis, skolų krizė pradės plisti visoje finansų sistemojei.

Valstybiniai bankininkai jau viešai kalba apie problemas su paskolomis. „Sberbank“ generalinis direktorius Germanas Grefas Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume tai, kas vyksta Rusijos ekonomikoje, pavadino „tobula audra“.

O VTB generalinis direktorius Andrejus Kostinas teigė, kad daugelis įmonių neturi pajamų paskoloms aptarnauti ir yra priverstos skolintis dar daugiau vien tam, kad sumokėtų palūkanas.

„Daugelis yra netoli nemokumo būsenos“, – perspėjo Aleksandras Šochinas, Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos, didžiausios šalies verslo asociacijos, kurios valdyboje yra milijardierių iš „Forbes“ sąrašo, vadovas.

Nuo karo pradžios Rusijos bankai juridiniams asmenims išdavė naujų paskolų už 34 trilijonus rublių (370 mlrd. eurų) – tai sudaro 17 % šalies BVP. Birželio 1 d. bendra juridinių asmenų skola bankų sistemai pasiekė 86,2 trilijono rublių (937 mlrd. eurų) – tai 65 % daugiau nei 2022 m. pradžioje.

Beveik pusę šios sumos, Centrinio banko duomenimis, sudaro 78 didžiausios Rusijos įmonės.

Iš jų kas šešta yra priversta mokėti bent trečdalį savo pelno iki mokesčių palūkanoms mokėti, o 8 % skolos sudaro įmonės, kurios net neuždirba palūkanų.

„Galimi individualūs bankrotai“, – gegužės pabaigoje perspėjo Centrinis bankas. Pasak reitingų agentūros ACRA, problemiškos gali būti paskolos, kurių vertė siekia 3,7 trilijono rublių – tai sudaro 20 proc. bankų sistemos kapitalo.