Ar Ukraina dar turi vilties? „Iš esmės neįmanoma jų susigrąžinti“ (Video)

Amerikiečių ekspertų komandos duomenimis, net 35 000 Ukrainos vaikų vis dar dingę ir, kaip manoma, laikomi Rusijoje arba RF teritorijose. Šeimos teigia, kad yra priverstos imtis desperatiškų ir rizikingų priemonių, bandydamos juos išgelbėti.

Rusijos pajėgoms pradėjus invaziją 2022 m. vasarį, vaikai buvo pagrobti iš globos namų, iš mūšio lauko po tėvų mirties arba prievarta tiesiogiai iš savo šeimų.

Rusija atmetė reikalavimus grąžinti vaikus, o vienas pareigūnas apkaltino Ukrainą „rengiant spektaklį dingusių vaikų tema“ per šį mėnesį Turkijoje vykusias paliaubų derybas.

Kalbėdama su „The Guardian“, viena motina papasakojo apie savo dramatišką dviejų paauglių sūnų, kurie beveik šešis mėnesius buvo laikomi stovykloje Rusijoje, išgelbėjimą.

Po to, kai 2022 m. rugsėjį Rusijos pajėgos okupavo Natalijos gimtąjį Chersono miestą, esantį rytinėje Ukrainos sienoje, kaimynė patarė jai išsiųsti sūnus į vaikų stovyklą Anapoje, pajūrio kurorte Rusijoje.

„21 dienos kelionė buvo nemokama, ir jie pabaigoje turėjo grįžti į Chersoną. Berniukai taip pat norėjo vykti, bet tai buvo didelė mano klaida, kad leidau tai padaryti“, – sako ji.

2022 m. pabaigoje Ukrainos pajėgos išlaisvino Natalijos miestą, bet jos vaikai buvo stovykloje kitoje fronto pusėje, ir Rusija neleido jiems grįžti namo.

„Stovyklos valdžia atsisakė leisti vaikams išvykti be mano fizinio buvimo“, – sako ji. „Nežinojau, ką daryti.“

Galiausiai, padedama Ukrainos organizacijos, Natalija gavo pasą ir Ukrainos asmens tapatybės dokumentus savo vaikams. Tada ji viena keliavo per sieną į Rusijos miestą Anapą šiaurinėje Juodosios jūros pakrantėje, praeidama daugybę pasienio kontrolės punktų, kur turėjo paaiškinti Rusijos kareiviams, kodėl yra šalyje.

Ji keliavo šešias dienas, apšaudant artilerijai, kol galiausiai 2023 m. vasarį vėl susitiko su savo vaikais. „Jūs net negalite įsivaizduoti mano emocijų, nes mano vaikai yra viskas, ką turiu“, – sako ji.

Pasak Ukrainos organizacijos „Bring Kids Back“, iki šiol į Ukrainą grąžinti arba pabėgo tik 1366 vaikai. Jeilio universiteto ekspertų komanda apskaičiavo, kad Rusijoje ir jos okupuotose teritorijose gali būti laikoma net 35 000 vaikų.

Baiminasi, kad daugelį jų pagrobė Rusijos pajėgos ir išsiuntė į karines stovyklas ar globos namus, arba juos netgi įvaikino rusų šeimos.

Išsamiai išnagrinėjusi Rusijos duomenų bazes, oficialius dokumentus, šeimos ryšius ir net palydovines Rusijos objektų, oficialių pastatų ir kitų šaltinių nuotraukas, Jeilio komanda sugebėjo nustatyti tūkstančių vaikų tapatybes.

Nathanielis Raymondas, Jeilio humanitarinių tyrimų laboratorijos, tiriančios pagrobimus, vykdomasis direktorius, sako: „Tai greičiausiai didžiausias vaikų pagrobimas kare nuo Antrojo pasaulinio karo – palyginamas su nacių įvykdyta lenkų vaikų germanizacija.“

Neseniai išgelbėtų vaikų liudijimai rodo, kad stovyklose jie praėjo karinį mokymą ir buvo baudžiami už ukrainiečių kalbos kalbėjimą. „Turėjome giedoti Rusijos himną ir nupiešti trispalvę“, – sako viena išgelbėta devynmetė.

Vaikai taip pat verčiami manyti, kad jų tėvai susidurs su pasekmėmis, jei nepaklus, sako Darja Kasjanova, Ukrainos vaiko teisių tinklo, kovojančio už pagrobtų vaikų repatriaciją, pirmininkė.

Aktyvistai ir tyrėjai teigia, kad priverstinis Ukrainos vaikų deportavimas ir pagrobimas nėra naujiena. D. Kasjanova teigia, kad 2014 m. Rusijos invazijos į Krymo pusiasalį metu ji matė panašius pagrobimus ir deportacijas.

Tuo metu ji dirbo evakuodama daugiau nei 40 000 žmonių iš Donecko ir Luhansko, įskaitant 12 000 vaikų. „Mano dukrai tada buvo 11 metų, o kai kurie jos draugai, kurie liko, buvo išsiųsti į karines stovyklas Rusijoje“, – sako ji.

Aktyvistai baiminasi, kad daugelis vaikų išnyks iš Rusijos įvaikinimo sistemos, kurioje neseniai buvo pakeisti įstatymai, leidžiantys Ukrainos vaikus įvaikinti ir globoti Rusijos piliečiams.

N. Raymondas teigia, kad štai kodėl pagrobimų tyrimai yra tokie svarbūs: „Siekiama dokumentuoti, kad šie vaikai buvo priverstinai deportuoti. Vaiko paėmimas iš vienos etninės ar nacionalinės grupės ir jo įtraukimas į kitą etninę ar nacionalinę grupę – tai karo nusikaltimas“, – sako jis.

Tarptautinis baudžiamasis teismas sutinka ir 2023 m. kovo mėn. išdavė arešto orderius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo vaikų teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai už „karo nusikaltimą“ – neteisėtą Ukrainos vaikų deportaciją.

Vaikų grąžinimas išlieka pagrindiniu Ukrainos reikalavimu bet kokiose taikos derybose. Ksenija, Ukrainos labdaros organizacijos „Helping to Leave“ evakuacijos specialistė, sako: „Mes diskutuojame apie teritorijas – o mūsų žmonės, mūsų vaikai, yra mūsų teritorijos. Kaip galime jų atsisakyti? Tai mūsų vaikai, jie yra ukrainiečiai ir jie turi būti pargabenti [namo]. Rusija neturi jokių teisių į juos“, – sako ji.

N. Raymondas teigia, kad vaikai naudojami kaip įrankis derybose. „Kai rusai pradėjo, jie manė, kad greitai laimės, todėl ši programa buvo įdiegta ne tam, kad paimtų šiuos vaikus ir juos sulaikytų, o tam, kad galėtų rusifikuoti Ukrainą.

Tačiau kadangi reikalai greitai pradėjo klostytis blogai, jie turėjo perkelti savo propagandą iš atsakomybės slėpimo fazės į šių vaikų naudojimą kaip įkaitų, kad galėtų panaudoti deryboms“, – sako jis.