2021 metų Nobelio premija chemijos srityje – „už elegantišką įrankį molekulių kūrimui“

„Pasaulis yra pilnas molekulių – nuo deguonies, kuriuo kvėpuojame, iki sudėtingų vaistų, kurie gydo ligas. Gyvi organizmai – o taip pat ir žmonės – yra sudaryti iš tiesiog astronominio įvairaus sudėtingumo molekulių kiekio. Tiesą sakant, visos tokios medžiagos, kaip plastikai, kvepalai, maisto priedai, baterijos, vaistai, yra molekulės. O kad sujungtume molekules, mums reikia specialia tvarka sujungti individualius atomus. Tai nėra labai paprasta užduotis. Dauguma cheminių reakcijų yra lėtos, tad tenka jas paskubinti. Katalizatorius yra substancija, kuri paskatina reakcijas, bet jose pačiose nedalyvauja.

Apie 2000 metus žinojome tik dvi katalizatorių formas – bet tada viskas ir pasikeitė. B.Listas ir D.McMillanas nepriklausomai vienas nuo kito atrado ir pasauliui pranešė, kad tai pačiai užduočiai, kuriai iki tol buvo naudojami masyvūs fermentai ir metaliniai katalizatoriai, galima panaudoti mažas organines molekules. Ir tokios reakcijos buvo pigios, greitos bei draugiškos aplinkai. Šie atradimai tapo visiškai nauju būdu, kaip galima sujungti molekules. Šiandien šis metodas plačiai naudojamas tokiose srityse, kaip vaistų kūrime ar cheminių preparatų gamyboje. Jis jau dabar žmonijai atneša didžiulę naudą“, – pristatydama apdovanojimą kalbėjo biofizinės chemijos profesorė Parnilla Wittung Stafshede.

B.Listas ir D.MacMillanas, kuriems abiems po 53 metus, taip pat gaus po aukso medalį ir pasidalys 10 mln. Švedijos kronų (beveik 986 tūkst. eurų) premijos piniginę dalį. 

Škotijoje gimęs D.MacMillanas dirba JAV Prinstono universiteto profesoriumi, o B. Listas yra Vokietijoje veikiančio Maxo Plancko (Makso Plancko) anglių tyrimų instituto direktorius bei profesoriauja Kelno universitete.

Prieš paskelbiant šių metų laureatus ekspertai sakė, kad premija už pasiekimus chemijos srityje gali būti paskirta labai plačiam tyrėjų ratui.

Specializuotas institutas „Clarivate“,  kasmet skelbiantis į Nobelio premiją galinčių pretenduoti mokslo pasiekimų sąrašus, nurodė, kad tikėtinus kriterijus atitinka daugiau kaip 70 mokslininkų, kurių straipsniais yra itin gausiai cituojami.

Praėjusiais metais chemijos Nobelio premija buvo paskirta už „gyvybės kodo perrašymą“ – genų redagavimo technologiją CRIOSPR/Cas9, o apdovanotos ja buvo dvi moterys: prancūzė Emmanuelle Cahrpentier ir amerikietė Jennifer A. Doudna. Pastarasis pasirinkimas susilaukė tarptautinės kritikos, nes prie skirtingų tos pačios technologijos projektų dirbo bent kelios mokslininkų grupės, o vienoje iš jų – ir lietuvis Virginijus Šikšnys. Deja, V.Šikšnio grupė nebuvo apdovanota.

1911 m. chemijos Nobelį už radioaktyvių elementų radžio ir polonio atradimą yra laimėjusi ir Marie Curie. Beje, ji buvo ir pirmoji mokslininkė, laimėjusi dvi Nobelio premijas: pirmoji jos Nobelio premija buvo įteikta 1903 m. už spontaninio (savaiminio) spinduliavimo tyrimus.

Jei Nobelio premija skiriama daugiau nei vienam asmeniui (o pastaraisiais metais tokie atvejai būna beveik visada), tokie laureatai lygiomis pasidalina 10 mln. Švedijos kronų (987 tūkst. eurų) premiją, o medalio įteikimas vyksta iškilmingoje cereminijoje Švedijoje, dažniausiai gruodžio mėnesį.