Naujausi D. Trumpo energetikos planai - „tikras košmaras“? Ką jis sugalvojo su naftos gręžiniais jūrose ir kodėl gamtosaugininkams tai kelia paniką

2016 m. Obamos administracija išleido galutinį taisyklių ir nuostatų rinkinį dėl naujų naftos gręžinių jūroje, siekdami užkirsti kelią panašioms nelaimėms, kurios įvyko „Deepwater Horizon“. Dabar, Trumpo administracija bando pakeisti šiuos apribojimus.

Vidaus reikalų departamento Saugumo ir aplinkosaugos vykdymo biuras (BSEE) – kuris buvo įsteigtas dėl 2010 metais įvykusios nelaimės – dabar siekia „perkrauti“ Obamos reguliavimą. BSEE parengtame pasiūlyme (jį galite perskaityti čia) teigiama, kad dabartiniai apribojimai sudaro „nereikalingą naštą“ gręžimo bendrovėms. „Sumažinus reguliavimo naštą pramonei, mes skatintume didesnę naftos ir dujų gamybą šalies viduje, tuo pačiu išlaikydami aukštą saugumo ir aplinkos tvarumą“, - teigė „BSEE“ direktorius Scott. A. Angelle.

Toliau komentuodamas situaciją Angelle teigia, kad dabartinės taisyklės įtvirtintos remiantis išankstinia prielaida, kad „tik dėl daugiau taisyklių“ pats gręžimo procesas bus saugesnis. Vietoj to, Angelle teigia, kad tai JAV vienu metu gali „didinti energijos gamybą šalies viduje ir tuo pačiu metu padidinti saugumą bei aplinkos apsaugą“.

Nors kai kurios grupės, pavyzdžiui, Nacionalinė vandenyno pramonės asociacija (NOIA) pritaria šiam žingsniui, sakydama, kad džiaugiasi galimybe „pareikšti komentarus dėl šio svarbaus reglamento“ bei kitų šiuo metu galiojančių politikos krypčių, kitos organizacijos prieštarauja reguliavimo panaikinimui, tvirtindamos, kad tai tik prišauks nelaimes.

„Gręžimo saugos standartų švelninimas ir tuo pačiu metu išplečiant naftos paieškas atviroje jūroje yra nelaimės receptas“, - teigia The New York Times Miyoko Sakashita, Biologinės įvairovės centro vykdomos vandenyno programos direktorius. „Atsimenant „Deepwater Horizon“ nelaimės pasėkmes, Trumpas tokiu elgesiu kelia pavojų mūsų pakrantėms ir laukinei gamtai. Galima tikėtis ir dar daugiau naftos išsiliejimų, kurie baigtųsi dar didesnėmis ekologinėmis nelaimėmis. Atšaukti jūros apsaugos taisykles yra ne tik dereguliavimas, bet ir sąmoningas nemokšiškumas“.

„Deepwater Horizon“ incidentas nebuvo pirmasis tokio pobūdžio įvykis. Beveik prieš dvejus metus iki „Deepwater Horizon“ nelaimės, 2008 m. rugsėjo mėn., BP patyrė panašų nelaimingą atsitikimą Kaukaze, Azerbaidžane. Abiem nelaimingais incidentų atvejais buvo laikoma, kad dėl visko kaltas „blogas cementas“, jog tai yra pagrindinis nelaimės veiksnys. Pasak Sakashitos, abi nelaimės įvyko prieš parengiant tinkamas taisykles ir dabar tai yra įrodymas, kas gali atsitikti, jei jos bus pašalintos.

Sakashitos pareiškimai gali būti taikomi ir kitiems Trumpo administracijos 2017 metais padarytiems pakeitimams, kaip pavyzdžiui, sprendimui tęsti Keystone XL naftotiekio projektą po to, kai prezidentas B. Obama jį buvo sustabdęs. Praėjus keliems mėnesiams po Obamos sprendimo panaikinimo, iš vamzdyno nutekėjo 795 tūkst. litrų naftos, bet net ir tai nesustabdė šio projekto vystymo.

Tad belieka tik laukti ir stebėti ar BSEE sugebės didindami savo reikalavimą kelti energijos gamybos apimtis tuo pačiu užtikrinti darbuotojų aplinkos apsaugą. Visgi, žvelgiant į ateitį, kai pasaulis vis intensyviau pereina prie švarios energijos, BSEE sprendimai naftos pramonei gali būti naudinti tik kelerių metų perspektyvoje. Juk ir Pasaulio bankas pranešė, kad 2019 m. nebebus teikiama finansinė parama naftos ir dujų žvalgymui.