Į pasienį su Š. Korėja masiškai plūsta kinai: pasižiūri tokių vaizdų, kad savijauta iš karto pagerėja (Video)

„Tai būtina pamatyti“, – sako ekskursijų gidas Yu Quanqingas grupei keliauninkų ir veda juos link paupy esančių vartų į atsiskyrėlišką Kim Jong Uno valiai paklūstančią karaliją.

Praėjus valandai nuo išvykimo iš vaizdingo Kinijos pasienio miesto, Jalu upe plaukiantys turistai jau gali išsitraukti išmaniuosius telefonus ir fotografuoti vaizdus, daug pasakančius apie tikrą slapčiausios pasaulio visuomenės gyvenimą.

„Už to upės vingio prasideda Šiaurės Korėja“, – praneša 50-ies laive susigrūdusių turistų grupės vadovas.

„Iš abiejų upės pusių – Šiaurės Korėjos teritorija, taigi, dabar jau esame užsienyje, – aiškina grupės vadovas ir siūlo žiūronus, kuriuos galima išsinuomoti už 10 juanių (daugiau nei eurą). – Norint pamatyti, kaip atrodo Šiaurės Korėjos gyventojai, būtina turėti žiūronus! Laiko slampinėti tikrai nebus!“

Dviejų bene labiausiai laikyti liežuvio už dantų nemokančių pasaulio lyderių – JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno – pareiškimai, kaskart atsiduriantys stambiausiose laikraščių antraštėse, tikrai prisidėjo prie pastaraisiais mėnesiais Korėjos pusiasalyje didėjančios įtampos.

Rugsėjo pradžioje tarptautinė bendruomenė buvo gerokai nugąsdinta ne tik naujų Pchenjano žodinės pirotechnikos triukų, bet ir šeštojo, be to, paties galingiausio branduolinio bandymo.

D. Trumpas, komentuodamas Šiaurės Korėjos veiksmus, šalį pavadino kenkėjiška valstybe, o JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas įspėjo, kad bet kokia Jungtinėms Valstijoms, jų teritorijai arba sąjungininkėms kylanti grėsmė gali sukelti atitinkamą atsakomąją reakciją karinėmis priemonėmis: „Visiškai sunaikinti valstybės neketiname, nors turime ne vieną galimybę tai padaryti.“

Pirmadienį (rugsėjo 11 d.), Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai vieningai patvirtinus naujas Pchenjanui taikomas sankcijas, Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministerija pagrasino užtraukti Jungtinėms Valstijoms didžiausią skausmą ir kančias: „Pasaulis išvys, kaip Šiaurės Korėja sutramdys Jungtinių Valstijų gangsterius, kuriems teks susidurti su tokiomis griežtomis priemonėmis, kokias net įsivaizduoti sunku.“

Tačiau milžiniškais srautais link sienos su Šiaurės Korėja plūstančius turistus iš Kinijos kylanti sumaištis mažai tegąsdina.

„Kinų turistai čia vyksta genami smalsumo. Jie nori savomis akimis pamatyti, kokie nuskurdę yra Šiaurės Korėjos gyventojai“, – sakė Yu Quanqingas, Dandongo (miestas Kinijoje) gyventojas, pragyvenimui užsidirbantis iš gido ir vairuotojo profesijų. Jis reguliariai gabena turistus į miesto šiaurės rytuose esantį nedidelį uostą.

Iš čia už 70 juanių (maždaug 9 eurų) mokestį jie leidžiasi į valandos trukmės išvyką, per kurią turi galimybę visiškai priartėti prie Šiaurės Korėjos žemės.

„Situacijai sudėtingėjant jų smalsumas tik auga. Žinoma, žmonės sunerimę, bet tik šiek tiek. Daugelis įsitikinę, kad karo vis tiek nebus“, – pridūrė Yu Quanqingas.

Prieplaukoje, kurioje kasdien renkasi begalė turistų iš įvairiausių Kinijos kampelių, norinčių leistis į apžvalgines ekskursijas Šiaurės Korėjon plaukiančiais laivais, kabo keletas turistams skirtų svarbių įspėjimų.

„Branginkite gerą gyvenimą – laikykitės pasienyje galiojančių taisyklių“, – nurodoma viename iš jų. Ant kito, pakabinto po spygliuotosios vielos rite, parašyta: „Nesikalbėkite ir nesikeiskite daiktais su kitoje sienos pusėje sutinkamais žmonėmis.“

Daugelis kinų šias išvykas renkasi vien norėdami pavėpsoti kad ir į Šiaurės Korėjos darbininkes, skalbiančias žlugtą chaki spalvos Jalu vandenyje.

Arba į suvargusius ir murzinus Šiaurės Korėjos kareivius tingiai žingsniuojančius upės pakrante su per petį persimestais šautuvais.

Vienoje vietoje galima išvysti mėlynos, baltos ir raudonos spalvų Šiaurės Korėjos vėliavą, plazdančią virš paupy gyvenančios bendruomenės. Ji tarsi primena, kad Pchenjanas, o ne Pekinas šiose vietovėse diktuoja taisykles.

„Atvykome pasižiūrėti į Šiaurės Korėjos gyventojus, norime pamatyti jų gyvenimo sąlygas“, – savo pirmosios išvykos į Kim Jong Uno karaliją tikslus aiškino Jing Xingyi, aštuoniolikametė mokyklą baigusi mergina, atvykusi iš vienos Kinijos provincijos sostinės – Šenjango.

Praėjus vos kelioms dienoms po Šiaurės Korėją valdančio diktatoriaus nurodymu įvykdyto branduolinio bandymo, Jing Xingyi kartu su bičiuliu Shi Junmingu, kaip ir šimtai kitų kinų turistų, leidosi į safario stiliaus išvyką palei Šiaurės Korėjos sieną.

Grįžę iš 60 minučių trukmės ekskursijos po Šiaurės Korėjos Šiaurės Pchenjano provincijos pietvakarinį pakraštį keliauninkai pateikė gana griežtą kaimo gyvenvietėse matyto skurdo įvertinimą.

Nors žmonių vargą regėjo tik akies krašteliu, be to, prabėgom, turistai pripažino, kad Šiaurės Korėjos atsilikimas – akivaizdus.

„Apie idealias sąlygas negali būti nė kalbos“, – sakė Jing Xingyi. Ekskursijų gidas Yu Quanqingas užsiminė, kad Šiaurės Korėjoje regimi vaizdai privertė jį patikėti, kad Kinija – po šeštojo praeito amžiaus dešimtmečio pabaigoje ištikusio badmečio atsitiesusi ir iki antros pasaulio ekonomikos iškilusi šalis – yra teisingame kelyje.

„Žiūrėdami į Šiaurės Korėjos gyventojus, juntame neabejotiną viršenybę“, – konstatavo Yu Quanqingas.

„Man jų gaila. Tikrai matau, kaip skursta toje politinėje sistemoje gyvenantys žmonės. Užvis blogiausia, kad taip ribojamos jų laisvės, be to, jie labai prastai maitinasi. Eiliniai Šiaurės Korėjos gyventojai neturi jokių galimybių tinkamai maitintis“, – sakė Yu Quanqingas.

Laive dirbančiam turistų grupių vadovui sunki Šiaurės Korėjos žmonių padėtis jokios užuojautos nekelia. Pasižvalgymas po šią šalį jam tėra savotiškas pasilinksminimas, be to, kelionės neša pelną.

„Pažvelkite dešinėn, – paragino turistų vadovas rodydamas į dviratį palei upę minantį Šiaurės Korėjos gyventoją. – Tik pažvelkite į privačius Šiaurės Korėjoje eksploatuojamus automobilius. Visi jie importuoti – atgabenti iš Japonijos.“