Maisto stygius ( | )
.
(0)
2023-08-18
-1
Stichinės nelaimės, nepalankios oro sąlygos ir invazinės ligos – visa tai prisidėjo prie kai kurių svarbiausių pasaulio maisto produktų rinkos suniokojimo, rašo „Business Insider“.
(0)
2023-08-14
3
Pasaulis gali susidurti su dideliais maisto tiekimo sutrikimais gerokai anksčiau, nei temperatūra pakils iki 1,5 C, perspėjo JT dykumėjimo konferencijos pirmininkas. Jo teigimu, klimato krizės poveikis kartu su vandens trūkumu ir prasta ūkininkavimo praktika kelia grėsmę pasaulio žemės ūkiui, rašo „The Guardian“.
(0)
2022-09-19
-10
Pasaulio maisto programos vadovas teigė, kad badu gali mirti 70 mln. Žmonių. Afrikiečiams gresia ypatingas pavojus.
(0)
2022-03-30
11
Tarptautinio valiutos fondo generalinė direktorė taip pat pažymėjo, kad karo veiksmai Ukrainoje turi būti kuo greičiau nutraukti, kad šalis galėtų tiekti grūdus pasaulio rinkai.
(0)
2022-01-13
4
Ekspertų teigimu, daugelyje kraštovaizdžių įsivyravę dygliakrūmiai galėtų gaminti pakankamai baltymų, kad jais būtų išmaitintinami milijonai žmonių.
(5)
2021-06-30
-5
Pagalvokite apie šiandien valgytus pusryčius, pietus ar vakarienę… Kokį kelią nukeliavo šie maisto produktai, kol pateko į Jūsų virtuvę? Ką bendro turi Jūsų suvalgytas sumuštinis ir sparčiai kertami atogrąžų miškai? Ar maitindamiesi sveikai ir įvairiai neprisidedame prie kitų šalių žmonių skurdo, nekenkiame ir savo pačių aplinkai?
(16)
2020-06-07
0
Prognozuojama, kad iki 2050 m. gyventojų skaičius pasaulyje pasieks 9,6 milijardo, dėl to pasaulio šalių vyriausybėms kyla didžiulis iššūkis, kaip pagaminti pakankamai maisto ir aprūpinti juo gyventojus. Tačiau Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) teigimu, išeitis – ne gaminti daugiau, o nustoti švaistyti tai, kas jau yra pagaminama. Ekspertai konstatuoja, kad daliai planetos gyventojų tebestokojant maisto, tiekimo grandinėje „nuo lauko iki šakutės“ jo prarandama arba iššvaistoma apie 1,3 mlrd. tonų per metus. Pavyzdžiui, apie 20 proc. viso ES pagaminto maisto – išvaistoma, nors 7 proc. ES gyventojų negali sau leisti įsigyti kokybiško maisto.
(0)
2020-04-08
15
Kas būtų, jei civilizacija – tokia, kokią turime dabar – rytoj išnyktų? Ar maistas, kurį šiandien valgome, galėtų išsilaikyti taip ilgai, kad jį tolimoje ateityje atrastų archeologai? Ir jei taip – ar tas maistas dar būtų valgomas? Šiame straipsnyje sužinosite apie tai, koks valgis išsilaiko ilgiausiai – ir kokį seniausią maistą išdrįso valgyti modernus žmogus.
(2)
2020-04-07
5
Kas būtų, jei civilizacija – tokia, kokią turime dabar – rytoj išnyktų? Ar maistas, kurį šiandien valgome, galėtų išsilaikyti taip ilgai, kad jį tolimoje ateityje atrastų archeologai? Ir jei taip – ar tas maistas dar būtų valgomas? Šiame straipsnyje sužinosite apie tai, koks valgis išsilaiko ilgiausiai – ir kokį seniausią maistą išdrįso valgyti modernus žmogus.
(2)
2020-03-31
7
Vartotojai visame pasaulyje ir toliau pildo savo atsargų sandėliukus, bet, panašu, kad tą daryti ėmėsi ir šalys.
(2)
2019-09-27
-10
Visiškai neseniai biheviorizmo srities specialistas Magnusas Soderlundas viename Švedijoje surengtame seminare pateikė išties netikėtą klausimą: ar pavyktų įsivaizduoti, kad galima valgyti žmogaus mėsą?
(1)
2019-07-19
0
Manoma, kad per ateinančius 80 metų pasaulio populiacija padidės iki 11 mlrd. Neišvengiamai didėsiantis maisto poreikis visame pasaulyje – iššūkis, laukiantis maisto gamintojų ir platintojų, rašoma sciencedaily.com.
(10)
2019-01-22
-8
Iki 2050 metų žmonės visame pasaulyje valgys pusryčių košę, ryžių pietus, lęšių ir daržovių vakarienę, o kartą per kelias savaites galės sukirsti mėsainį – taip apibendrintai būsimą kasdienę dietą įsivaizduoja dešimtys sveikatos ir aplinkosaugos ekspertų.
(4)
2017-11-18
47
Kinų mokslininkai skelbia išvedę itin atsparių jūrinių ryžių rūšį, kurią galima auginti sūriame vandenyje. Manoma, kad tai sukels tikrą ryžių revoliuciją ir padės išmaitinti daugiau nei 200 mln. žmonių, skelbia portalas iflscience.com.
(9)
2017-02-21
14
Lietuva, kaip ir visas pasaulis, neseniai išgyveno pieno sektoriaus krizę: supirkimo kainos krito, dalis ūkininkų pasitraukė iš pieno gamybos, vyko mitingai, o Vyriausybė turėjo įsikišti ir biudžeto pinigais paremti sudėtingoje situacijoje atsidūrusią verslo šaką. Bet kaip tai galėjo nutikti? Juk jau esame įpratę prie kalbų apie vis didėjantį Žemės gyventojų skaičių ir būsimą maisto trūkumą. Tokios kalbos jau praeitis! Žmonių populiacijos augimas lėtėja, o ateityje maisto ne tik netrūks, bet ir bus gerokai per daug.
