Paryžius ( | )
.


Paryžiaus katedros rekonstrukcija tęsiasi: neseniai pradėtas montuoti naujas stogas. Tai simbolinis žingsnis link pastato atkūrimo pradine forma.


2019 metais Paryžiaus Dievo Motinos katedrą nuniokojo didžiulis gaisras – liepsnos tąsyk smarkiai apgadindo ikoninį viduramžių laikų statinį. Vėliau, kai restauratoriai ėmėsi atstatymo darbų, buvo aptiktos unikalios šio statinio konstrukcijos, kokių mokslininkai to laikmečio architektūroje dar nebuvo regėję.


Prieš kelias savaites archeologai rado keletą neįtikėtinų radinių, kurie buvo palaidoti po garsiąja Paryžiaus Dievo Motinos katedra, kuri 2019 m. sudegė. Tarp jų buvo keletas kapų ir švininis sarkofagas. Dabar mokslininkai ketina jį atidaryti.


Praeiviai, praėjusią naktį žingsniavę pro Eifelio bokštą, turėjo pastebėti, kad Paryžiaus ir Prancūzijos simbolis apšviestas žaliai. Tai dalis „Paris de l’hydrogene“ renginio, kurį organizuoja „Energy Observer“ asociacija. Žalios spalvos pasirinkimas apšvietimui simbolizuoja, kad Eifelio bokštas apšviestas naudojant serfitikuotą atsinaujinantį vandenilį, kuris yra „Toyota“ kuro elementuose, esančiuose vandeniliniame GEH2 generatoriuje, sukurtame „EODev“ (kompanijos „Energy Observer Developments“).


Paryžius gali būti laikomas šviesos ir meilės miestu, bet po prašmatniomis jo gatvėmis driekiasi tamsūs labirintai, prikimšti šešių milijonų paryžiečių kaulais, rašo „IFL Science“.


Paryžius pateko į brangiausių emigrantams pasaulio miestų sąrašo pirmą vietą, kurią pasidalijo su Singapūru ir Honkongu, o sąrašo gale atsidūrė neramumų krečiamos Venesuelos sostinė, parodė britų verslo leidinio „The Economist“ tyrimų padalinio „Economist Intelligence Unit“ (EIU) paskelbta tyrimo ataskaita.


Eifelio bokštas yra vienas iš pagrindinių Paryžiau simbolių. Ši geležies konstrukcija nustebino pasaulį dar 1889 metais ir turėjo būti laikina, tačiau tebestovi iki šių laikų. Dabar net sunku įsivaizduoti, kad kas nors norėtų nugriauti Eifelio bokštą, todėl artimiausius 15 metų jis bus restauruojamas. Dar šiemet statinio spalva pradės keistis - ar bus sugrąžinta ta, kuria bokštas buvo nudažytas iš pat pradžių?


Aštrių pojūčių mėgėjai jau išbandė naujausią ir turbūt įspūdingiausią Prancūzijos sostinės atrakcioną – greitąjį nusileidimą lynu nuo Eifelio bokšto.


Galiausiai Paryžiaus miesto valdžia sutiko – praėjus šešeriems su puse metų ginčijantis vieta ar ne Prancūzijos sostinėje stikliniam trikampiui dangoraižiui, sutikimas gautas. Leidimas Paryžiuje pastatyti dangoraižį duotas pirmą sykį per 40 metų.


Paryžiaus merė sekmadienį išdėstė planą apriboti automobilių eismą istoriniame miesto centre ir sakė norinti iki 2020 metų uždrausti dyzelinu varomas mašinas.


Paryžius – bene labiausiai pasaulyje žinomas dėl savo architektūros. Kai XIX amžiaus antroje pusėje baronas Georgeas Eugene's Haussmannas iš esmės pertvarkė Paryžiaus centro gatvių tinklą, tai jį net ne svajotoju, o barbaru vadino. O dabar visi supranta, kad be tos, kaip tuomet atrodė, beprotiškos iniciatyvos Paryžius būtų uždusęs.


Kompozitorius Josephas Bertolozzis, prisiartinęs prie metalinės Eifelio bokšto konstrukcijos, iš krepšio išsitraukia guminį plaktuką ir stipriai smūgiuoja į metalą. Vėliau stukteli kiek švelniau – jis šiuos smūgius ritmingai kartoja.


Paryžiaus valdžia davė leidimą statyti dangoraižius dvynius, kurie bus daugiau nei 10 metrų aukštesni už šiuo metu Londone statomą dangoraižį „Shard“.


Lapkričio pabaigoje Paryžiaus miesto taryba priėmė „Bioįvairovės planą“, pagal kurį miestas turėtų tapti žalesnis. Tiek perkeltine, tiek ir tiesiogine prasme.


Kasmet keliolika japonų turistų, apsilankiusių Prancūzijos sostinėje, patiria emocinį išsekimą, suserga vadinamuoju „Paryžiaus sindromu“ ir turi būti sugrąžinti atgal į Japoniją, rašo BBC.