Gyvybė filosofiniu požiūriu ( | )
.
(3)
2022-12-15
60
Mokslininkams pavyko „prikelti“ negyvas smegenų ląsteles, o tada jie nusprendė pabandyti sugrąžinti į gyvenimą ir visą organą.
(0)
2022-05-28
31
Raktas į mūsų civilizacijos nemirtingumą yra saugomas pačiuose įrenginiuose, kurie jau įžengė į tarpžvaigždinę erdvę.
(0)
2021-12-28
7
Evoliucijos mokslas rodo, kad žmonija vienokiu ar kitokiu pavidalu egzistuoja jau apie du milijonus metų ar ilgiau. Homo sapiens yra palyginus nauja rūšis. Bet taip pat buvo daug kitų žmonių rūšių, ir su kai kuriomis iš jų mes kryžminomės. Tad neišvengiamai kyla klausimas – nuo kada ilgoje evoliucijos istorijoje galime pretenduoti į žmogaus statusą? Ar šimpanzės yra žmonės? Ar australopitekai galėtų turėti pomirtinį gyvenimą? Kokias pasekmes tai turi mūsų požiūriui į teises ir religiją?
(5)
2020-05-20
39
Sunkiausias klausimas yra, kaip smegenys sukuria subjektyvią patirtį. Matematikai mano galį padėti, tačiau pirmų tokių bandymų išvados pribloškia
(0)
2019-12-30
4
Kur bepasisuktumėte, pasaulis keičiasi. Dėl beprotiško mokslo pažangos greičio netgi tampa nebeaišku, kuo apsiriboja sąvoka „žmogus“, – rašo „Science Alert“.
(0)
2019-02-08
22
Mirties baimė nesvetima daugeliui. Neretai ją sukelia nežinonybė – o kas po to? Ir nors niekas negali tiksliai atsakyti, kas mūsų (sąmonės) laukia po paskutinio atodūsio, visgi gydytojai ir tanatologijos (graikiškai tanatos – mirtis, logos – mokslas, mokymas) specialistai gali papasakoti, kas vyksta su mūsų kūnu – pirmąsias minutes, valandas ir dienas.
(1)
2017-10-31
29
Iki 1875 m. niekas visame pasaulyje nežinojo, kaip atsiranda vaikai. Nežinojo nei eiliniai žmonės, nei mokslininkai, kurie padėjo formuoti šiuolaikinį pasaulį. Nežinojo nei Leonardo da Vincis, nei Galileo, nei pats Isaacas Newtonas.
(1)
2017-08-07
10
Dar prieš dešimt metų, prakalbus apie ateivius, galima buvo sulaukti pajuokos ar kaltinimų konspiracinėmis teorijomis. Tačiau šiandien nežemiškos kilmės gyvybės formų paieškas visai rimtai traktuoja net ir labai rimti mokslininkai, rašoma „ScienceAlert“.
(24)
2017-07-07
21
Jeigu dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą ir paaukojo sūnų savo vienintelį dėl žmonijos išganymo, tai kas bus su krikščionybe, kai paaiškės, jog mes nesame vieninteliai Visatoje? Kas išganė tuos, kitus? Ar gelbėjo juos išvis? Krikščionybei nežemiškos gyvybės aptikimas taptų nemenku iššūkiu, rašoma suomių „Helsingin Sanomat“.
(2)
2017-04-29
37
Mus mokė to, kad mirtis yra neišvengiama ir bet kokie bandymai jos išvengti – bepročių svajoklių fantazijos. Tačiau mokslas gerokai pažengė į priekį. Galų gale, mes jau padvigubinome gyvenimo trukmę nuo XX a. pradžios. Kas galėtų su įsitikinimu teigti, kad mes negalime to padaryti ir dabar, kuomet tiek žinome apie senėjimą? Galbūt nemirtingumo idėja nėra jau tokia beprotiška?
(6)
2017-03-28
-7
<em>Britanijos, Australijos ir Naujosios Zelandijos mokslininkų atlikta metaanalizė parodė, kad ateistai ir religingiausieji žmonės mirties bijo mažiausiai. Darbo rezultatai <a href="http://www.
(0)
2013-09-11
0
Mūsų požiūriu, gyvybės pirminis pradas buvo informacija, tikriau, polimeras, kurio skirtingų sudėtinių dalių seka tapo informacija, kartu randantis jos raiškos sistemai ir produktui. Mūsų kalbamu atveju tai – RNR arba DNR, nukleotidų seka – informacija, tRNR, nešančios aminorūgštis, jų jungimasis į polipeptidus – raiška, veiklus baltymas – raiškos produktas.
(5)
2013-08-28
0
Nustatyti pirmą gyvybės šauksmą vargu ar įmanoma. Viskas vyko taip lėtai, praėjo tūkstančiai, milijonai metų ar dar daugiau, kol atsirado molekulės, kurių sąveikos galėjo būti svarbios sudėtingesnėms molekulėms susidaryti [K. Konstantinavičius, MG, 5-6, 7, 10, 2011].
|
||
