Europos Socialinio fondo parama – Kauno technikos kolegijos studijų kokybės gerinimui

Projekto tikslas – siekiant užtikrinti kokybišką studijų programų realizavimą, tobulinti dėstytojų didaktinę kompetenciją. Projekto trukmė – dveji metai, kurių metu bus realizuotos veiklos, užtikrinančios Autotransporto elektronikos, Elektros energetikos ir Kelių tiesimo studijų programų realizavimo kokybės parametrus:

• Organizuotos projekto dalyvių stažuotės užsienio aukštosiose mokyklose siekiant patobulinti dėstytojų didaktinę kompetenciją, sudarant sąlygas betarpiškai stebėti ir vertinti ES šalių švietimo institucijų praktinę patirtį;
• Apmokyti dėstytojus diegti inovatyvius studijų metodus siekiant patobulinti dėstytojų didaktines kompetencijas, sudarančias prielaidas reflektyviam mokymui/si, savarankiškos, kūrybiškos asmenybės ugdymui bei studijų efektyvumo didinimui;
• Atnaujinti „Autotransporto elektronikos“, „Elektros energetikos“, „Kelių tiesimo“ studijų programų dalykų modulius, įdiegiant inovatyvius studijų metodus siekiant padidinti studijų programų ir rengiamų specialistų profesinį konkurentabilumą darbo rinkoje;
• Atlikti atnaujintų dalykų ekspertavimą siekiant kompetetingai įvertinti atnaujintus studijų programų dalykus inovatyvumo ir profesinio kryptingumo prasme;
• Parengti ir išleisti studijų medžiagą studentams ir adaptuoti ją e-vartotojui siekiant užtikrinti mokymo/si medžiagos prieinamumą tuo pačiu didinant ir studijų prieinamumo galimybes;
• Atlikti studijų programų ekspertavimą siekiant nustatyti, ar patobulintos studijų programos atitinka nustatytiems keliamiems reikalavimams;
• Organizuoti studijų procesą pagal apjungtas ir patobulintas studijų programas siekiant pradėti diegti projekto metu sukurtus produktus studijų procese.

Projekto metu sukurti rezultatai leis užtikrinti aukštą studijų kokybę transporto, elektros ir statybos inžinerijos studijų kryptyse, o institucinio projekto rezultatų tęstinumo metu prisidės prie vidinės kokybės laidavimo sistemos atnaujinimo ir diegimo. Tai įtakos rengiamų specialistų kvalifikaciją, kuri maksimaliai atitiks ekonomikos poreikius.

Ypatingas dėmesys projekto įgyvendinimo metu skiriamas inovatyvių studijų metodų diegimui ir dalykų turinių papildymui. Projekto metu bus atnaujinami šie „Autotransporto elektronikos“, „Elektros energetikos“, „Kelių tiesimo“ studijų programų elemetnai: programos studijų plano struktūra, įtvirtinant ECTS nuostatas; visų dalykų aprašai išgryninant kredito struktūrą; žinių ir gebėjimų vetinimo sistemą, akcentuojant savarankiško darbo įgūdžių vertinimą ir įgytų kompetencijų vertinimą bei tikslų pasiekimo lygio nustatymą; studijų metodai. „Autotransporto elektronikos“ „Kelių tiesimo“ studijų programos bus teikiamos ekspertiniam vertinimui. Naujai „Elektros energetikos“ studijų programai (gautai apjungus „Elektros energetikos“ ir „Elektros ūkio eksploatavimo“ studijų programas) bus taikomas išorinis ekspertinis vertinimas, kurį atliks Studijų kokybės vertinimo centras. Projekto metu sukurtų produktų pagrindu institucinio projekto rezultatų tęstinumo metu bus atnaujinamos senos ir rengiamos naujos studijų programos ir specializacijos. Šiuo metu jau realizuotos pirmosios projekto veiklos: 8 Kauno technikos kolegijos dėstytojai stažavosi Danijos, Lenkijos, Vokietijos ir Austrijos aukštosiose mokyklose, o 30 dėstytojai dalyvavo mokymų seminaruose „Inovatyvių studijų metodų diegimas neuniversitetinių studijų procese tobulinant dėstytojų didaktines kompetencijas“.

Įgyvendinant pirmąją veiklą, Statybos fakulteto dėstytojai Vytautas Valaitis ir Benas Berkmonas stažavosi VIA University College School of Technology and Business (Danija). Stažuotės metu dėstytojai susitiko su Horsens VIA University College Technologijų fakulteto studijų vadovu dr. Laurids Green, kuris supažindino su mokymo baze, laboratorijomis, auditorijomis, universiteto biblioteka, dėstytojais ir studentais. Taip pat dėstytojai galėjo realiai stebėti projektinio mokymo metodą, susipažinti su šio metodo diegimo ir taikymo studijų procese specifika.

Dėstytojų nuomone šio vizito metu įgytą patirtį ir rezultatus tikslinga panaudoti KTK dėstytojų kompetencijaijai tobulinti, katedrų organizuotų seminarų metu perteikiant dėstytojams kitos šalies mokymo metodikos naujoves, bei sudarant galimybę vykti patiems dėstytojams į kitos šalies mokslo įstaigą pasisemti patirties. Taip pat įgytas žinias reikia panaudoti KTK studentų mokymosi motyvacijos didinimui ir mokymosi rezultatų gerinimui, suteikiant galimybę studentams pasimokyti kitos šalies aukštojoje mokykloje. Tokiu būdu studentai galės gauti ne tik papildomų žinių, bet ir galimybę susipažinti su kita kultūra, praplėsti akiratį.

Suaugusiųjų studijų centro vedėjas lektorius Valdas Speičys stažavosi Politechnika Radomska im. Kazimierza Pulaskiego (Lenkija). Stažuotės metu dėstytojas susitiko su Transporto ir Elektrotechnikos fakulteto dekane, Mechanikos fakulteto dekanu ir prodekanu, fakulteto dėstytojais, Mechanikos fakulteto Mašinų eksploatacijos instituto vadovybe ir darbuotojais, Tarptautinių ryšių skyriaus vadove, lankėsi fakulteto laboratorijose ir kabinetuose, Bosch centre.

Šio vizito metu įgytą patirtį ir rezultatus tikslinga panaudoti tobulinant studijų programas, dalykų aprašus ir metodinę medžiagą, diegiant inovatyvius studijų metodus, inicijuojant analogiškos įrangos įsigijimą.

Energetikos ir elektronikos katedros lektorius Gediminas Daukšys stažavosi Fachhochschule Schmalkalden (Vokietija). Dėstytojas susitiko su Elektrotechnikos fakulteto dekanu Prof. Dr. Horst Schäfer ir studijų programų rengimo vadovais Herr Gräper, Herr König, Prof. Dr. Matthias Fischer, kurie pasidalino informacija apie studijų planų struktūrą, studijų programas ir jų rengimo metodika bei dokumentus, kuriais vadovaujamasi rengiamos studijų programos. Šios aukštosios mokyklos studijų programų rengimo vadovai pasidalino patirtimi kaip sudaroma akademinių pasiekimų vertinimo sistema.

Vizito metu įgyta patirtis bus panaudojama atnaujinant Elektros energetikos (EE) studijų programą, tobulinant akademinių pasiekimų vertinimo sistemą pagal ECTS nuostatas, tobulinant EE programų studijų planus ir studijų dalykų aprašus. Tai įtakos studijų kokybės gerinimą, tarptautiškumo didinimą.

Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros vedėja lektorė Lilija Mieliauskienė stažavosi Fachhochschule Technicum Wien (Austrija). Pirmą stažuotės dieną KTK dėstytoja susitiko su vizito programą sudariusiu FH Technikum Wien užsienio ryšių skyriaus direktoriumi prof. Martin Kimmel, kuris pateikė savo aukštosios mokyklos pristatymą. Buvo kalbama apie studijų programas, studijų proceso organizavimą, dėstytojų ir studentų klubą „Alumni“, studentų priėmimo sąlygas, studijų kainą, mokėjimo už studijas sąlygas, studentų praktikas ir kt. Po pristatymo KTK dėstytoja turėjo galimybę apsilankyti 100-200 studentų talpinančiose ir mažesnėse moderniai įrengtose auditorijose, chemijos, fizikos, kompiuterių komponentų, akustikos ir kt. laboratorijose.

Elektromechanikos fakulteto dekanas doc. dr. Vytenis Naginevičius ir kompiuterių centro inžinierius asistentas Nerijus Pilipaitis stažavosi Technische Universität München (Vokietija). Stažuotės metu Universiteto Carl von Linde akademijos mokslinis darbuotojas Dr. Rainhard Bengez sudarė labai turiningą ir įvairiapusišką vizito programą: supažindino su Miuncheno technikos universitetu (TUM turi 13 fakultetų, 133 programas, 23.000 studentų, iš jų 4.000 užsieniečių), laboratorijomis, auditorijomis, universiteto biblioteka, dėstytojais ir studentais.

Nuoširdus bendradarbiavimas - viena iš svarbiausių vizito stipriųjų pusių. Kadangi mūsų aukštąsias mokyklas sieja giminingos studijų kryptys, galima tikėtis tolesnio ilgalaikio bendradarbiavimo, sudarant realias studentų mainų galimybes.

Statybos fakulteto lektorė Violeta Medelienė stažavosi Hochschule für Technik Wirtschaft und Kultur Leipzig (Vokietija). Stažuotės metu dėstytoja susipažindino su ECTS kredito struktūra, modulių aprašais, modulių programomis, paskaitų, praktinių užduočių, seminarų metodine medžiaga, realizavimo metodika, statybos valdymo ir statybos ekonomikos modulio struktūra, semestro darbų tematika, vertinimu, transporto ir infrastruktūros planavimo modulio struktūra, temomis, semestro darbais, modulio metodine medžiaga, atsiskaitymo už modulį tvarka.

Dėstytojos nuomone įgytą patirtį bus galima panaudoti tobulinant srautinių paskaitų, praktinių darbų vedimo metodikas, rengiant paskaitų pateiktis ir metodinę medžiagą, tobulinant ir taikant naujas paskaitų vedimo formas, vadovaujant studentams, rengiantiems baigiamuosius darbus. Informacija apie Statybos inžinerijos bakalaurų studijų programą, modulių aprašų struktūrą, atsiskaitymų už modulius tvarką bus naudinga Studijų programų komitetui, atnaujinant Statybos, Kelių tiesimo programas ir pereinant prie ECTS kreditų struktūros.

Pirmame projekto įgyvendinimo etape Kauno technikos kolegijos dėstytojai taip pat dalyvavo mokymų seminaruose „Inovatyvių studijų metodų diegimas neuniversitetinių studijų procese tobulinant dėstytojų didaktines kompetencijas“. Šių seminarų tikslas: tobulinti dėstytojų didaktines kompetencijas, sudarančias prielaidas reflektyviam mokymui/si, savarankiškos, kūrybiškos asmenybės ugdymui bei studijų efektyvumo didinimui.

Pagrindinės seminarų temos: Modernios mokymo/si technologijos kaip edukacinių inovacijų raiška; Modernios mokymo/si technologijų diegimo ypatumai: apibrėžtis, diegimo fazės; Reflektyvaus studijų modelio svarba mokymo/si paradigmos kaitos kontekste; Reflektyvaus studijų modelio praktinio pritaikymo metodika; Į problemą orientuotų metodų įvairovė; Į problemą orientuotų metodų diegimo metodika; Atvejo tyrimo ir analizės metodas – analitinio mąstymo ugdymo prielaida; Atvejo tyrimo ir analizės metodo diegimo metodika studijų procese; Projektų valdymo metodo praktinis pritaikymas studijų procese; Individualių savarankiškų užduočių atlikimas taikant pateiktą teorinę medžiagą; Įgytų žinių kontrolė ir vertinimas.

Seminarus vedė konkurso būdu atrinkti edukologai: VDU prof. Dr. Nijolė Večkienė, KMU prof. Raimonda Brunevičiūtė, KMU lektorė Edita Butrimė.

Seminaruose dalyvavo 30 dėstytojų, norinčių tobulinti didaktines kompetencijas ir siekiančių profesionaliai taikyti inovatyvius metodus studijų procese. Seminarai buvo ypač naudingi tuo, kad jų dalyviam buvo ne tik pateikiam teorinė medžiaga, tačiau jie betarpiškai patys dalyvavo probleminio mokymosi procese.

Seminarų akimirkos: