Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jus esate cia: Pradzia » Visos temos » Spauda
.
2023-01-19 4
Facebook ir Instagram atšauks draudimą demonstruoti moterų krūtų spenelius. Dabar abu socialiniai tinklai šalina atvaizdus su apnuoginta moters krūtine, o algoritmo neretai veikia neteisingai.
2019-06-03
Atnaujinus metodologiją, „Kantar“ tyrimas atskleidė didesnę dalį skaitančiųjų spaudą – iš viso periodiką reguliariai skaito 71 proc. gyventojų. Skaitomiausių leidinių TOP trejetukas lieka nepakitęs – pirmoje vietoje „Savaitė“, toliau rikiuojasi „Žmonės“ ir „Lietuvos rytas“.
2017-02-15 9
Šiuo metu naujausias 802.11ac „Wi-Fi“ ryšio standartas jau naudojamas keletą metų – pakankamai ilgai, kad išplistų beveik į visus belaidžio interneto ryšiu besinaudojančius įrenginius, gal tik su nedidele pačių pigiausių telefonų ar nešiojamųjų kompiuterių išimtimi, rašo arstechnica.com.
(2) 2015-02-26 14
Vilniečių bendrovė „Išmanieji sprendimai“ sukūrė naują, iki šiol analogų neturintį produktą – elektroninę, realaus laiko socialinio tinklapio Facebook „Like“ švieslentę, tiesiogiai susietą su įmonės socialinio tinklapio profiliu.
IT
(1) 2013-09-30 4
Tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) atidarė elektroninę svetainę stirna.info, kurioje pateikiama informacija apie šalies žiniasklaidos ir verslo ryšius nuo 1996-ųjų iki šių dienų.
2013-06-22
Vyrai, toldami nuo Lietuvos ir artėdami prie Švedijos, dairosi per kelto bortą. Kažin ar jau kelte žmonės juos išskiria iš kitų keleivių ir „įstato“ į darbo migrantų kategoriją? Švedijoje jų laukia darbas miškuose: ilgas valandas valydami jaunuolynus stiprūs jauni vyrai taip išvargsta, kad kartais griūna miegoti nesulaukę tamsos. Būties, pripildytos darbo, alkoholio ir rūkalų dūmų, jie nesureikšmina: „Pusė Lietuvos dirba čia. Jie visi tą patį šūdą kabina.“
2013-05-10
Bendrovės ir įmonės jau sukviestos, viešinimo kampanija prasidėjusi; liko paskutinis darbų etapas – konkrečių plotų ruošimas ir dalybos gerokai ūgtelėjusioje tarptautinėje miškininkystės parodoje „Baltijos miškai 2013“. Šalia Ukmergės esančiame Bugenėlių miške paroda šurmuliuos gegužės 16–18 dienomis.
(2) 2013-04-01
Kas galėjo pamanyti, kad Aštuonračio automobilio draugija, įkurta genialaus aštuonračio vežimo išradėjo Pšemislovo Neveravičiaus Šiauliuose prieš Pirmąjį pasaulinį karą, beveik po šimtmečio – 2007-aisiais – bus atkurta nedideliame Žemaitijos miestelyje – Nemakščiuose?
2013-03-24
Enciklopedijose parašyta, kad viena seniausių Lietuvos vaistinių, įkurta 1860 m., yra Viekšniuose (Mažeikių r.). Šią vaistinę per keletą kartų į dabartinius laikus vedė visoje Lietuvoje (ir ne tik) žinomi šviesuoliai ir mokslo vyrai Aleksandravičiai. Jau vien tai, kad Vincentas Aleksandravičius chemijos mokslo paslapčių mokėsi pas patį Mendelejevą, rodo, jog tų žemaičių tikrai ne iš kelmo spirtų būta.
(4) 2013-03-17
Į auksinę brandą įžengęs jurbarkietis Robertas Patronaitis jau keli dešimtmečiai fotografuoja paukščius. Fotografui gražu viskas, ką jis pamato gamtoje, tačiau nuo pat vaikystės jis neišsivaduoja iš paslaptingų sparnuočių pasaulio kerų.
 
2013-03-03
Jeigu menininkas atsiduoda įkvėpimui, tai nereiškia, kad jis netenka sveiko proto. Turiu omenyje ne buitinę, o filosofinę sveiko proto kategoriją.
(28) 2013-02-10
„Žemės ištekliai visai ne amžini“, – ne visus jaudinančią tikrovę primena Warner Philips, verslininkas ir investuotojas į švarias technologijas. Jo giminės ankstesnės kartos XX a. pradžioje dalyvavo sudarant elektros lempučių gamintojų kartelį, pažymėjusį suplanuoto prekių senėjimo pradmenis istorijoje. Tuo vartotojiškos visuomenės užgimimo laiku nieko nedomino darnus vystymasis. Tačiau ir dabar besibaigiančiais planetos ištekliais ne visi linkę rūpintis, kol atliekų stirtos neremia jų tvorų.
Daugeliui iš mūsų nauji pirkiniai padeda ir džiaugsmą sukelti, ir liūdesį numalšinti, ir dėkingumą išreikšti. O klausimas – kur dedamos atgyvenusios prekės – lieka neužduotas.
2013-02-03
Tytuvėnų miškų urėdijos Aukštmiškio miškas vilioja ne tik tokiam objektui būdingais kvapais – jis kvepia dar ir... duona, daugeliui bebaigiamu užmiršti jos raugu. Ir kuo arčiau buvusio eigulio Stepono Jautakio sodybos, tuo šis kvapas sodresnis.
2013-01-27
Ventos regioniniame parke Papilėje įrengtas pažintinis takas, vedantis prie Jurakalnio griovos. Dėl natūralios erozijos čia žemės paviršiuje matomos Juros periodo atodangos. Jos unikalios, nes visoje Lietuvoje aptinkamos tik Papilėje ir jos apylinkėse. Ventos upės kairiajame šlaite randami senieji sluoksniai. Iki šiol Papilėje rastas tik vienas dinozaurų laikų gyvūno stuburo slankstelis (saugomas Geologijos ir geografijos instituto muziejuje).
2013-01-13
Malta yra mažiausia ir beveik toliausiai į pietus nutolusi Europos Sąjungos valstybė (piečiausiu ES tašku laikomas Kipro Akrotiri pusiasalio Cape Gata iškyšulys). Bato atspaudo linkį primenančia forma išsidėsčiusios salos yra apie 316 kv. km dydžio, gėlo vandens ištekliai – 0,001 %. Gyventojų – apie 400 200, o tankis – 1 266,5 žm./km² (Lietuvoje – 52 žm./km²). Šalies sostinė Valeta, kalba – maltiečių ir anglų. Nuo 1964 m. Malta – nepriklausoma valstybė, ES ir NATO narė.
2013-01-09
Ilgalaikė kaitra ir lietaus stygius šią vasarą atnešė pragaištingą sausros bangą JAV. Ekstremalios oro sąlygos buvo ne tik vasarą – laikotarpis nuo šių metų sausio iki liepos buvo šilčiausias nuo 1895 m., kai tokie duomenys pradėti kaupti. Dėl to kentė žmonės ir galvijų bandos, kelis kartus sumažėjo žemės ūkio kultūrų derlius. Sausra neaplenkė ir miškų – savaiminiai miškų gaisrai sunaikino didžiulius plotus. Be to, toks scenarijus ištiko ne tik Amerikos, bet ir Pietų Europos valstybes, ypač Ispaniją.
2012-12-31 6
Lietuvos gamtos fondo (LGF) logotipe įkomponuotas didžiosios miegapelės atvaizdas. Tai nereiškia, kad ši nevyriausybinė institucija galbūt yra mieganti. Anaiptol. Ji budi, kad ir ta miegapelė saugiai permiegotų šalčio ir baltojo bado metą ir nuo pavasario netrikdoma triūstų miške, augintų palikuonis. Šis žvėrelis papurusia uodega pas mus itin retas ir saugomas, kaip ir Azijos bambukynuose meškutė panda, kurią matome Pasaulio gamtos fondo (WWF) logotipe.
LGF veiklos barai platūs, jie apima visą žmogaus ir valstybės rūpesčio reikalaujančią krašto biosferą nuo delne telpančio gyvūnėlio iki jūros erdvės.
(64) 2012-12-22 9
Šiuolaikinių elektronikos prekių taisyti beveik neapsimoka. Tokie jau gamybos principai, susiklostę dar praeito amžiaus viduryje ir apėmę visą Vakarų pasaulį drauge su vartojimo lengvabūdiškumu.
2012-11-15 4
Atšiaurus klimatas – ne kliūtis sukurti daugybę patrauklių paslaugų. Tuo įsitikino lietuviai, apsilankę sniego pusnyse paskendusioje Laplandijoje.
2012-11-01
Šią vasarą teko laimė dalyvauti Lietuvos dendrologų ekspedicijoje po Pietų Švedijos ir Šiaurės Danijos botanikos sodus, arboretumus, parkus ir privačius medelynus.
2012-10-24
Dideli ūkiai su apsėtus laukus ir ganyklas vagojančiais upių vingiais – tik iš pirmo žvilgsnio idiliškas Lietuvos peizažas. Iš tiesų intensyvus ūkininkavimas lemia didžiąją dalį Lietuvos paviršinių vandenų taršos, o tarša skatina gyvūnijos ir augalijos pokyčius vandenyse. Šią vasarą aplinkos ir žemės ūkio ministrai patvirtino naują Vandenų taršos dėl žemės ūkio veiklos poveikio mažinimo programą ketveriems metams drauge su Programos įgyvendinimo priemon...
(1) 2012-10-14 1
Svarbu pažinti ir žinoti savojo miško gyventojus, nes tarp jų gali būti retų, nykstančių ir dėl to įtrauktų į Raudonąją gamtos knygą rūšių. O jas, kaip žinia, mums visiems privalu saugoti, nes jų išnykimas silpnina visų žemės gyvybės formų, taigi, ir mūsų pačių, gyvybingumą bei išlikimo galimybes. Labai dažnai į tai nekreipiame jokio dėmesio ir net nesusimąstome. O reikėtų.
2012-09-30
Druskininkų pašonėje, Ratnyčios kaime, ant sraunios Ratnyčėlės kranto įsikūrusioje Tauro ir Aušros Česnulevičių sodyboje ramybe alsuoja tik gamta. O pačios kūrėjų šeimos gyvenimas – intensyvus, energingas ir veržlus.
Tauras – medžio drožėjas, skulptorius, baldžius. Aušra – menotyrininkė, buvusi pripažinta geriausia šalies gide, dabar – unikalaus druskos projekto autorė. Prieš trejus metus jos įkurtas netradicinis verslas išgarsino šeimą ne tik Liet...
2012-09-23
“Iš Žemaitijos išvažiuoju ankstyvo ryto gaivoje, o atvažiavus į Vilnių ir lango atidaryti nesinori”, - atvirauja prekes vežiojančios įmonės savininkas
2012-08-30
Mediena mūsų protėvių kasdienybėje ne vieną tūkstantmetį buvo nepakeičiama medžiaga, be kurios neįsivaizduojama įprastų buityje naudojamų daiktų gamyba. Kaip medis amatininkų rankose virsdavo kibirėliu, tabokine, žvejyboje naudojamu bučiu ar netgi luotu, geriausiai gali papasakoti eksperimentinės archeologijos meistrai, atkuriantys įvairius proistorės laikotarpio žmonių gyvenimo aspektus.
(8) 2012-08-22 2
Planeta vis sunkiau beišmaitina besiplečiančią žmonių giminę. Vartojimas nuolat auga, nes ir tokie gigantai kaip Kinija jau gali sau leisti žmoniškesnį gyvenimą. Stebint vis mažėjančius natūralių buveinių plotus, nykstančias rūšis, populiarėja draugiškas aplinkai gyvenimo būdas, gamtosauginės idėjos. Tačiau toli gražu ne visada šios idėjos neša naudą gamtai. Gerai, kai žmonės rūpinasi aplinka, bando ją saugoti, tačiau tam būtinas bent minimalus gamtos pa...
(2) 2012-07-03
Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų geria vandenį iš šulinių ar negilių gręžinių, tai yra vartoja gruntinį vandenį. Šiuos duomenis pateikia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir jais nėra ko džiaugtis, mat gruntinis vanduo nėra saugus vartoti.
2012-06-23
Gegužės 17 d. jau trečią kartą Lietuvoje surengtas seminaras ta pačia tema, kuri, atrodo, aktuali tautoms nuo žilos, dar raštuose neaprašytos senovės iki šių dienų, ir iki šiol nepasakyta ta tema viskas iki galo. Suprantama, ąžuolas svarbus ir visaip godotinas, nes teikia labai vertingą, tvirtą, ilgaamžę medieną; tačiau ir pats ąžuolas – gyvas, su dvasia medis europiečių, tarp jų ir lietuvių, gerbiamas turbūt kaip joks kitas.
2012-06-09
Toli nuo mašinų ūžesio, nuo triukšmo ir kitokių civilizacijos blogybių Plokštinės rezervate it sala dunkso šimtmečius skaičiuojanti sodyba. Tai bene vienintelė sodyba Lietuvoje, esanti rezervato viduryje, o aplink ošia pirmykštis miškas, neliečiamas jau daug šimtmečių. Šioje sodyboje gyvena ir kuria garsus skulptorius, akmentašys, restauratorius, dailidė, kalvis ir kitokių vyriškų amatų žinovas Antanas Vaškys. Pats Antanas sakosi esąs tik savamokslis, jei atmestu...
2012-05-21 1
Neseniai ieškodama būdo, kaip patikrinti, ar pievose rastos retųjų augalų augavietės jau įtrauktos į kokį nors sąrašą, ir kur kreiptis palaukėje radus žydinčias gegužraibes, patekau į keistą padėtį.
2012-05-14
Lietuviai, kaip ir likusi pasaulio dalis, švarų geriamąjį vandenį laiko viena būtiniausių sveiko gyvenimo prielaidų.
2012-04-23
Gamtininkai, ekologai, ornitologai, miškininkai, medžiotojai, ekologai. „Taip mes save vadiname ir visi šie apibūdinimai puikiausiai atspindi mūsų veiklą“, – teigia Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Tado Ivanausko ornitologijos klubo pirmininkas Kęstutis Danauskas ir narys Kastytis Šimkevičius. Pastarojo jaunojo ornitologo ryžto ir sumanumo dėka, pasitelkus draugus, buvo sulaikytas ginkluotas brakonierius. „Brakonieriavimas – tai tarsi vagies vaikščiojimas jūs...
2012-04-16
Tradiciškai miškininko profesija siejama su romantika ir atsidavimu miškui bei gamtai, tačiau ši veikla neretai laukia iš gamtininkų pusės ne mažiau gamtininkų kritikos sulaukia ne mažiau nei įprastiniai gamtos niokotojai. Kartais į viešumą iškyla abipusiai kaltinimai, jog vieni per smarkiai kerta miškus, taip naikindami biologinę įvairovę, o kiti – kelia perdėtus reikalavimus.
(3) 2012-04-08 1
Šiuo metu žmonija susirūpinusi klimato šilimu, stebimu pastaraisiais dešimtmečiais. Šis akivaizdus reiškinys imamas sieti su kitais jau ne tokiais akivaizdžiais reiškiniais, kaip žemėdrebų dažnėjimas, ugnikalnių aktyvėjimas, vėjų, liūčių ir potvynių stiprėjimas, taip pat ir pasaulio pabaigos idėja. Tačiau net ir sinoptikai nesiima numatyti orų daugiau kaip penkioms dienoms, o ką jau kalbėti apie žemėdrebas ir ugnikalnius, kurie susiję su reiškiniais, trunkanč...
(19) 2012-04-07
Medis, ilgus metus vadintas tradiciniu ir kaimišku, kratosi senųjų etikečių ir vis dažniau imamas suvokti kaip šiuolaikiška, itin moderni statybinė medžiaga, į kurią naujai pažvelgti įkvepia ir garsiausių pasaulio architektų darbai – drąsiai, lanksčiai ir kūrybingai. Visuomenės dėmesiui į šių menininkų kūrybą ir medžio panaudojimo galimybes atkreipti įsteigtas tarptautinis architektūros apdovanojimas The Spirit of Nature Wood Architecture Award.
(7) 2012-03-04 1
Ne vieno mūsų šalies medžiotojo svajonė – su šautuvu per petį pasivaikščioti po egzotiškų kraštų miškus. Apie tai svajojo ir Ukmergės r. Veprių medžiotojų būrelio pirmininkas Pavelas Sedrisovas. Ir jo svajonės išsipildė: be nepakartojamų įspūdžių iš Čiukotkos tundros platybių jis parsivežė ir keletą įspūdingų trofėjų – vilko ir du rudųjų meškų kailius.
(2) 2012-03-02
Peržengę trisdešimtmetį Inga ir Kęstutis Samušiai metė gyvenimą mieste ir, atsikėlę į sodybą vidury miškų, ėmė kurtis susiliedami su gamta. Po trejų metų Ingos ir Kęstučio sodybą aplankė juodasis gandras – baikštus laimės paukštis.
(1) 2012-02-19
Protingas stato mūrinį namelį, o kvailys – medinį arba šiaudinį. Taip moko pasaka apie tris paršelius. Tačiau medinės architektūros rinką stebintys specialistai jau šypsosi į ūsą ir teigia, kad nenumaldomai artėja laikai, kai ši pasaka taps nebepopuliari arba ją teks perrašyti net ir tokioms šalims, kuriose nuo seno itin stiprios akmens architektūros tradicijos.
(9) 2012-01-22
Lietuvos miškuose vis dar gausu augmenijos ir gyvūnijos, o kai kuriose šalies vietose pavyksta išgirsti vilko staugimą ar pamatyti lūšies pėdas. Vis dėlto nuolat didėjant miškų naudojimui kyla grėsmė tai įvairovei, kurią turime. Didžioji dalis mūsų miškų nėra natūralūs, jie formuoti taip, kad atitiktų žmogaus poreikius – augintų kuo daugiau kokybiškos ir pramonei reikalingos žaliavos. Nemažai sengirėms būdingų rūšių gebėjo išlikti kraštovaizdyje, kurį...
(9) 2012-01-14 3
Raštai, sakoma, labiausiai parodo kiekvienos tautos sąmonės laipsnį. Lietuvių tauta – ne išimtis. Lietuvių tautinio sąmonėjimo istorija – irgi raštuose. Tik mūsų tautinė tapatybė, kaip ir visa lietuvių tautos formavimosi istorija, galbūt labiau negu kitų tautų susijusi su mišku.
2011-12-31
Daugybė žmonių gyvena labai ribotoje savo galimybių erdvėje. Tačiau kiekvienas iš mūsų gali pasinaudoti netikėtų, dar neatrastų galimybių talpykla, iš kurios, deja, ne visada paimame tai, kas siūloma. Vieni niekaip neišsikapsto iš materialių vertybių liūno, kiti – iš dvasinio skurdo. Taip jau pasaulis sutvarkytas – vienam visą gyvenimą užtenka tik žemės lopinėlio, kiti svajoja apie beribes visatos platybes. Vieniems erdvės pakanka savame kieme, parapijoje, mies...
2011-12-28
Gerb. Danas Augutis rugsėjo mėn. „Miškuose“ tvirtino, kad „reali gamtos vertybių apsauga yra užtikrinta tik 1 % Lietuvos miškų“. Kaip tik dėl šios priežasties „vis dar nepavyksta išsaugoti retų ir nykstančių rūšių bei buveinių“, o „kiekvienas naujas Raudonosios knygos leidimas yra vis storesnis…“
2011-12-18
Metelių regioninis parkas įsikūręs nepakartojamoje didžiųjų pietų Lietuvos ežerų dubumoje, suformuotoje milžiniško ledyno liežuvio. Net jei leistumėtės iš kosmoso, nesunkiai pataikytumėte į šias vietas – taip jos skiriasi nuo kito kraštovaizdžio. Šių trijų didelių ežerų su niekuo nesupainiosi. O nusileidus ant žemės galima pasidairyti į tolius nuo įspūdingos kalvų grandinių virtinės, kuri tęsiasi Dusios ežero vakarinėmis ir Obelijos ežero rytinėmis pa...
(14) 2011-12-11
Umeå ir Sundsvall’is – du Švedijos miestai, 1888 m. birželio 25-ąją virtę pelenais. Abu tą pačią dieną, abu akimirksniu. Jie, kaip ir daugelis degusių iki tol, buvo mediniai, todėl dar iki šios nelaimės, 1874-aisiais, Švedijos vyriausybė priėmė įstatymą, draudžiantį miestuose statyti medinius daugiaaukščius namus. Abu miestus atstatė, abu pražydo puikiausiais neogotikos, neorenesanso, neobaroko stilių pavyzdžiais, tačiau daugelį amžių šalyje gyvavusi medin...
2011-12-08 2
Lietuva pagal savo klimato juostą yra miškų zonoje. Tai reiškia, kad iki atsirandant žmogui didžioji dalis šalies teritorijos buvo apaugusi giriomis (prieš 1000 metų, kaip teigia žymus šalies miškininkas Algimantas Brukas, miškai dengė apie 80 % dabartinės Lietuvos ploto, dabar – 33,1 % ir toliau didėja – red. past.).
>> Senesni įrašai