Nuo tada, kai prieš 250 metų Karlas Linėjus pradėjo sistemingai klasifikuoti gyvus padarus, biologai, norėdami apibūdinti gyvūnus ir augalus, rėmėsi įvairiais jų požymiais – spalva, forma, kartais ir elgsena. Tiek tradiciniai, tiek šiuolaikiniai genetiniai metodai reikalauja gerų įgūdžių ir suryja marias laiko. Norint sukurti naują, paprastą genetine informacija paremtą metodą, pirmiausia reikia rasti trumpiausią rūšiai nustatyti tinkamą DNR atkarpą. Kitas žingsnis – sukurti atkarpų duomenų bazę. Ne už kalnų tas metas, kai, apkrauto jūrų uosto inspektorius, kalnų takeliu einantis keliautojas ar laboratorijoje dirbantis mokslininkas, į įtaisą įdėję kokio nors gyvio pavyzdį, galės akimirksniu nustatyti rūšį.